Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Nedarbo lygis Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nedarbo lygis Lietuvoje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031
Aprašymas

Nedarbo lygio Lietuvoje analizė. Nedarbas. Nedarbą įtakojantys veiksniai. Nedarbo kitimas. Kaip nedarbas pasiskirstęs tarp vyrų ir moterų pagal amžių. Ar nedarbo lygiui turi įtakos bedarbių išsilavinimas. Nedarbas ir jo rūšys: Prislėgtasis nedarbas, Paslėptasis nedarbas, Tekamasis nedarbas, Struktūrinis nedarbas, Ciklinis nedarbas. Mokesčių įtaka nedarbui Lietuvoje. Nedarbo lygio analizė pagal amžiaus grupes ir lytį. Nedarbo lygio analizė Lietuvoje ir užsienio šalyse. Išvados. Darbas iliustruotas lentelėmis, grafikais.

Ištrauka

Nedarbas – bene aktualiausia problema šių dienų žmogui. Nors nedarbo lygis kaip teigia vyriausybės atstovai, ir pagal tai, ką parodo statistiniai duomenys, po truputėlį mažėja, bet ar tai visiškai patenkina žmones, neaišku. Daugelio nuomone, nedarbas galbūt ir mažėja, tačiau atlyginimai yra per maži. Bet, jeigu būtų mokamas aukštas užmokestis už darbą, tai įtakotų darbo vietų mažėjimą ir nedarbo lygio kilimą mūsų šalyje. Tačiau nedarbo lygis priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio, bet ir nuo kitų daugybės veiksnių, kurie bus ištirti darbe. Norint galutinai išsiaiškinti, kodėl nedarbo lygis didėja arba mažėja, kas jį įtakoja ir kaip tai veikia žmonių gyvenimą, svarbu pateikti ne tik statistinius duomenis, bet ir teorinį pagrindą: kas yra nedarbo lygis, kokių rūšių jis gali būti ir kitus teorinius aspektus, padėsiančius mums giliau susipažinti su nedarbu Lietuvoje.
Taigi darbe išskiriami keturi pagrindiniai klausimai, kurie padės išanalizuoti darbo lygio kitimą per pastaruosius metus:
1. Nedarbą įtakojantys veiksniai.
2. Nedarbo kitimas.
3. Kaip nedarbas pasiskirstęs tarp vyrų ir moterų pagal amžių.
4. Ar nedarbo lygiui turi įtakos bedarbių išsilavinimas.


Darbo ištekliai yra darbingo amžiaus (nuo 18 metų) dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo ištekliais nelaikomi ir kareiviai, studentai , ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės, nors jų darbas gali būti daug sunkesnis už dirbančiu firmose ir įstaigose, t.y. tiesiogiai gamyboje.
Bedarbiai - tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti.
Darbo išteklius sudaro bendras dirbančiųjų, tinkamų darbuotis šalies ūkyje, skaičius. Nedarbo lygis apskaičiuojamas užregistruotų bedarbių ir visos darbo išteklių santykiu procentais.
Nedarbo lygis = Bedarbių skaičius / Darbo išteklių skaičiaus * 100 %
Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis kuri darbo išteklių dalis neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčiu dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais, procentinė išraiška. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-05-26
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis30 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis165.14 KB
Autoriuslanas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/Dėstytojasdoc. Ž. Štuopytė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nedarbo lygis Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 30 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas
  • doc. Ž. Štuopytė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą