Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Agrarinė reforma Lietuvoje, jos ypatybės ir rezultatai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Agrarinė reforma Lietuvoje, jos ypatybės ir rezultatai

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Žemės reikšmė ekonomikoje. Žemės reforma Lietuvoje. Agrarinės žemės reformos įtaka kaimo plėtrai. Žemės reformos rezultatai ir ypatybės. Išvados.

Ištrauka

Šiame darbe nagrinėsime žemės reformos reikšmę, jos ypatybes bei rezultatus.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti agrarinės žemės reformos ypatybes, jos reikšmingumą bei rezultatus šalies ūkiui.
Šios temos aktualumas – daugelis iš mūsų vienaip ar kitais susidūrėme su žemės reforma, todėl svarbu žinoti kokie šio proceso rezultatai šalies ekonomikai ir ūkui.
Šio darbo klausimai:
• išnagrinėti agrarinės žemės reformos eigą ir jos ypatybes;
• išsiaiškinti žemės reformos rezultatus šiuo metu.
Šio darbo uždaviniai:
• pasitelkiant literatūrą bei norminius aktus ir įstatymus išnagrinėti šiame darbe pateiktus
klausimus;
• suvokti agrarinės žemės reformos būtinumą Lietuvos ūkiui.


Apžvelgiant žemės reformos Lietuvoje priežastis bei jos rezultatus, pirmiausia reikia išsiaiškinti ką reiškia Lietuvos ekonomikai žemės reforma.
Pirmiausia mes bandysime apžvelgti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių eigą žemės reformos eigoje ir apžvelgti žemės įtaką ekonomikai.
Anot Lietuvos Respublikos žemės įstatymo žemė, tai nekilnojamas turtas, pagrindinė priemonė kitoms ūkio šakoms plėtoti.
Šalies piliečiams žemė gali priklausyti tokiais atvejais:
susigrąžinta arba gauta nuosavybėn neatlygintinai;
įsigyta iš valstybės pagal įstatymą;
įsigyta iš kitų piliečių įstatymų nustatyta tvarka pagal žemės perleidimo sutartis, taip pat
paveldėta pagal įstatymą arba testamentą.
Žemės savininkų teises saugo ir gina valstybė. Kartu su įsigyjama žeme piliečiams nuosavybės teise pereina žemės sklype esantys vandenys ir miškas, medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai, privačios žemės savininkui nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai.
Privačios žemės sklypas gali būti perleistas kitiems piliečiams, jeigu jie perima savininkui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, veiklos apribojimus ir žemės servitutus. Privati žemė perleidžiama abiejų šalių tarpusavio susitarimu. Piliečiai turi pirmumo teisę pirkti pardavėjo nustatyta kaina žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys pastatai ir įrenginiai, taip pat žemę, reikalingą šių objektų aptarnavimui.
Iš pateiktų duomenų apie žemės nuosavybės teises, galime teikti, kad tai vienas iš esminių atliktų darbų žemės reformoje. Taip pat galime prisiminti, kad žemės nuosavybės teisės buvo atkuriamos atgavus šaliai nepriklausomybę. Dauguma ankstesnių savininkų vykdant žemės reformą atgavo savo tėvų bei senelių žemė paveldėjimo teise. "Paveldėjimo objektu gali būti tik nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Paveldėtos žemės sklypas per tris mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos turi būti įregistruotas valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje. Jeigu vieną žemės sklypą paveldi keli asmenys, šis žemės sklypas registruojamas visų priėmusių palikimą asmenų vardu, nurodant jų dalis bendrojoje nuosavybėje."1 ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-17
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis26.86 KB
Autoriusxxx
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Agrarine reforma Lietuvoje jos ypatybes ir rezultatai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą