Centrinis bankas (CB)

Įvadas. Centrinių bankų (CB) kilmė. Centrinio banko (CB) funkcijos ir veiklos organizavimas. Centrinis bankas (CB) įvairiose šalyse ir jų nepriklausomybės problemos. Monetarinė politika. Monetarinės politikos poveikis: keinsistinis požiūris. Monetarinė politika ir palūkanų norma. Palūkanų norma ir paklausa investicijoms. Monetarinė politika: monetarinis požiūris. Septintasis dešimtmetis buvo senosios klasikinės mokyklos augimo laikas. todėl pinigai tapo kertiniu dalyku visuminės paklausos teorijoje. Kiekybinė pinigų teorija. Kodėl pinigų apyvartos greitis turėtų būti stabilus? Pinigų paklausa. Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptys. Bendrosios nuostatos. Lietuvos banko pinigų politikos tikslai. Lietuvos banko pinigų politikos priemonės. Privalomųjų atsargų reikalavimai. Skolinimosi galimybės Lietuvos banke. Atvirosios rinkos operacijos. Baigiamosios nuostatos. Centrinės bankininkystės konvergencija stojant į Europos Sąjungą (ES). Lietuvos banko tikslo pasikeitimą svarbu visapusiškai įtvirtinti. Šalių narių centrinių bankų funkcijų suderinimas. Išvados.

Šiame darbe analizuojamas centrinio banko (CB) vaidmuo, pagrindinės jo funkcijos, aptariama CB nepriklausomybės problema. Taip pat nagrinėjama monetarinė politika, jos įgyvendinimo principai, priemonės problemos, monetarinės politikos trumpalaikio ir ilgalaikio reguliavimo mechanizmas.
CB yra vyriausybės įstaigos, nesirūpinančios savo pelno mechanizmu; jų tikslas – rūpintis visa ekonomika., pavyzdžiui, užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir panašiai. Centriniai bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė, atlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybės dalis.


CB išsirutuliojo dviem būdais. Vienas iš tų būdų – lėtas evoliucijos procesas. Pirmutinis tokio banko pavyzdys būtų Anglijos bankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labai sustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu tapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankų ne išsirutuliojo evoliucijos būdu, bet gavo CB funkcijas nuo pat pradžių. Tokie CB iš tikrųjų nuo pat pradžių yra valdomi vyriausybės.
Kai bankas veikia kaip CB, tai yra savo veiksmus nustato labiau remdamasis visuomenės, o ne akcininkų interesais, jie veikia kaip visuomeninė institucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus jo aukštuosius pareigūnus. ...