Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Lietuvos darbo rinkos struktūros ypatumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos darbo rinkos struktūros ypatumai

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Summary. Įvadas. Darbo rinkos struktūros teoriniai aspektai. Darbo rinkos samprata. Darbo rinkos elementai. Lietuvos darbo rinkos raida. Lietuvos darbo rinkos struktūra ir jos vertinimas. Lietuvos darbo rinkos problemos ir jų sprendimo galimybės. Išvados.

Ištrauka

Šalyse, atsisakiusiose centralizuoto ūkio valdymo ir kuriančiose rinkos ekonomikos santykius, darbo rinka pasirodo kaip reiškinys, kuriame bene ryškiausiai atsiskleidžia šio pereinamojo laikotarpio socialinis ekonominis vyksmas ir prieštaravimai. Darbo rinka yra laisvos rinkos ekonomikos rezultatas. Ji yra visur, kur yra rinkos ekonomikos santykiai, o suprantamiausia jos forma reiškia darbo vietų pasiūlos ir paklausos santykius bei jų sureguliavimą. Priklausomai nuo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykio, darbo rinka gali būti: perteklinė, deficitinė, nulinė.
Socialiai skaudžiausia yra darbo rinkos situacija, kai darbuotojų pasiūla viršija jų paklausą. Tuomet darbo rinka turi perteklinį charakterį. Tokios situacijos priežastis beveik visuomet yra nepakankamas ekonomikos vystymasis, kurio pasekmė – darbo jėgos perteklius, tai yra nedarbas.
Deficitinė darbo rinkos situacija labiau būdinga lokaliai darbo rinkai. Nors ši situacija lyg ir neturi negatyvių pasekmių, ypač socialine prasme, tačiau, iš tikrųjų, tai yra rimtas ekonomikos vystymosi stabdis.
Nulinė darbo rinka yra tuomet, kai darbo jėgos pasiūla sutampa su paklausa. Tai ideali ir praktiškai sunkiai pasiekiama darbo rinkos situacija.
Konkurencija – neišvengiamas rinkos komponentas. Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu, kaip neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis. Nedarbo lygis svyruoja priklausomai nuo šalies išsivystymo ir darbo rinkos socializacijos laipsnio, kuris pasireiškia vyriausybei reguliuojant darbo rinkos procesus. Valstybės institucijų įsikišimas į darbo pasiūlos ir paklausos santykius reiškia tam tikros darbo rinkos valdymą. Išsiskiria netgi savarankiška politikos sritis – darbo rinkos politika.
Apibūdinant ją siaurąja prasme, skiriama pasyvioji ir aktyvioji darbo rinkos politika. Aktyvioji politika nukreipta paklausos ir pasiūlos santykio darbo rinkoje reguliavimui, kuri vykdoma, apsaugant darbuotojus nuo nedarbo, finansiškai remiant darbo vietų išlaikymą ir naujų steigimą. Charakteringas bruožas – ilgalaikis ir veiksmingas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykio sureguliavimas.
Pasyvieji darbo rinkos valdymo metodai, nors ir reikalauja nemažų investicijų, yra paprastesni ir labiau būdingi mažiau išsivysčiusioms šalims. Lietuvoje šiuo metu dominuoja pasyvios politikos mechanizmas. Tokį darbo rinkos politikos kryptingumą Lietuvoje galima paaiškinti ne tik sunkiai valdoma ekonomine situacija, bet ir visos darbo rinkos valdymo infrastruktūros neišvystymu.
Dabartinė pereinamojo laikotarpio šalies darbo rinkos struktūra – tai sudėtingas reiškinys, kuris suformavo specifinę darbo rinkos struktūrą. Be pagrindinių darbo rinkos požymių ( oficialaus užimtumo ir registruoto nedarbo ), Lietuvos ūkyje susiformavo dar du: paslėptas nedarbas ir neoficialus užimtumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-07
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis41.76 KB
Autoriuspalauke
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasJanušauskaitė
Švietimo institucijaVilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centro vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos darbo rinkos strukturos ypatumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 19 puslapių 
  • Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centro vidurinė mokykla / 5 Klasė/kursas
  • Janušauskaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą