Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Baltijos šalių ekonominis augimas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Baltijos šalių ekonominis augimas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Ekonominio augimo teorijos. Merkantilizmo teorija. Fiziokratai. F.Kenė "Ekonominė lentelė". Klasikų mokymo idėjos. A.Smito ir D.Rikardo teorijos. Baltijos šalių makroekonominė analizė ir palyginimas 2002-2004 metais. Bendrojo vidaus produkto augimas. Investicijos. Eksportas ir importas. Baltijos šalių ekonominio augimo perspektyvos. Latvija. Baltijos šalių ekonominio augimo perspektyvų palyginimas. Išvados.

Ištrauka

"Lietuva, Latvija ir Estija yra vadinamos Baltijos tigrais. Tačiau ar aštrūs jų dantys?" – retoriškai klausia verslo dienraštis "Financial Times". Baltijos šalių akcijų rinkos auga visą laiką po 1998 metų Rusijos ekonomikos krizės. Prieš trejus metus investavusieji į Estijos, Latvijos ir Lietuvos akcijas susižėrė atitinkamai 202 proc., 77 proc. ir 223 proc. pelną. Tai lėmė spartus ekonomikos augimas, gera valstybių finansinė būklė, tiesioginės užsienio investicijos ir dar vienas, tikriausiai svarbiausias, veiksnys – 2004 m. gegužę prasidėjusi narystė Europos Sąjungoje.
Trys valstybės, esančios Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, ne veltui yra vadinamos Baltijos tigrai. Šalys, kurios nepriklausomybę atgavo tik po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, augo sparčiau už daugelį kitų ES valstybių. Tai labiausiai lėmė ekonominio vijimosi veiksnys, nes Baltijos šalys persiorientavo į Vakarus ir nusikratė sovietinės praeities. Baltijos valstybės per šiek tiek daugiau nei dešimtmetį padarė įspūdingą pažangą. Jos liberalizavo savo ekonomiką, atvėrė ją tarptautinei rinkai ir įgyvendino nemažai sunkių ir sudėtingų į rinką orientuotų struktūrinių reformų.
Baltijos valstybių starto pozicijos buvo panašios, tačiau jos pasirinko skirtingą perėjimo būdą. Dėl to einant metams atsirado tam tikrų ekonominės padėties skirtumų. Tačiau ES plėtimosi perspektyva skatino šias tris šalis suartėti ir net varžytis kuriant bendrą politikos struktūrą ir siekiant bendrų tikslų.
Darbo tikslas atskleisti Baltijos šalių ekonominio augimo perspektyvas.

Darbo objektas: Baltijos šalių ekonominis augimas.

Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti ekonominio augimo teorijas.
2. Išanalizuoti ir palyginti Baltijos šalių makroekonominius rodiklius.
3. Palyginti ekonominio augimo prognozes Baltijos šalyse.

Pirmoje dalyje yra aprašomos įvairios ekonominio augimo teorijos nuo seniausių laikų iki XX a. didžiųjų ekonomistų teorijų. Merkantilistų veikaluose svarbiausias dėmesys buvo skirtas klausimui, kas sudaro šalies turtą ir kokiais būdais galima tą turtą padauginti. Tiesioginiu turto šaltiniu jie laikė cirkuliaciją, t.y. tą sferą, kurioje prekės paverčiamos pinigais. Makroekonominiu požiūriu vertingiausia F. Kenė - visuomeninio produkto ir pinigų apytakos analizė. Joje F. Kenė parodo, kaip tam tikros vertės metinis nacionalinės gamybos produktas per cirkuliaciją pasiskirsto tokiu būdu, kad, kitoms sąlygoms esant vienodoms, galėtų vykti šio produkto paprastoji reprodukcija, t. y. gamybos atnaujinimas ankstesniu mastu.
Ypatingą vietą formuojant ir vystant ekonominę mintį užima A. Smito ekonominė teorija. Būtent jis laikomas klasikinės politinės ekonomijos kūrėju ir puoselėtoju. A.Smitas pirmasis iš ekonomistų sujungė to laikmečio ekonomines žinias į vieningą teorinę sistemą. A.Smitas aiškino, kad tautos turtingumas priklauso ne vien nuo žemės ūkio, o ir nuo pramonės gamybos.
Vienas žymiausių po A. Smito klasikų mokyklos teoretikų yra Deivydas Rikardas. D. Rikardo mokslas remiasi darbo vertės teorija iš kurios išvedama ir kainos teorija. D. Rikardas ypač išgarsėjo propaguodamas laisvosios prekybos idėjas tarptautinėje prekyboje. Tarifai, kvotos ar pinigų kontrolė, - D Rikardo nuomone, - trukdo laisvą prekių ir paslaugų išvežimą iš vienos šalies į kitą, tuo pačiu šalims neleidžia pasinaudoti tarptautinio darbo pasidalijimo pranašumais.
Antroji dalis, tai Baltijos šalių makroekonominių rodiklių palyginimas. Nors šalys siekia vieno tikslo – kelti ekonomikos lygį, tam jos naudoja skirtingas strategijas, dėl to skiriasi jų rodikliai. Šiame skyriuje rasite trijų Baltijos šalių BVP palyginimus nuo 2002 metų, kiek procentų realaus BVP sudarė vienas ar kitas sektorius. Analizuojamas kainų kitimas ir galima pastebėti infliacijos kitimą, kuri Lietuvoje netgi buvo virtusi į defliaciją. Didelę įtaką Baltijos šalių ekonominiam augimui daro ir tiesioginės užsienio investicijos, jų lygį kiekvienoje šalyje aiškiai galime matyti paveiksle (žiūr. ..psl.). Šalių eksporto ir importo pokyčiai gana nepastovūs. Kiekvienais metais jų lygis kiekvienoje šalyje ženkliai kinta, todėl analizuojamos ir to kitimo priežastys.
Trečioje dalyje apžvelgiamos įvairios prognozės ar nuomonės dėl ekonominio augimo Baltijos šalyse.
Šiame darbe buvo naudotas analizės metodas. Informacijos šaltinių buvo rasta daug, todėl medžiagos susisteminimas užėmė labai daug laiko.
Taigi šiame darbe ypatingas vaidmuo tenka Baltijos šalims, kurios savo ekonominio augimo mastais nustebino Europą ir pasiekė savo vieną iš pagrindinių tikslų, įstojo į Europos Sąjungą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-03
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai19
Dydis88.27 KB
AutoriusViktorrr
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Baltijos saliu ekonominis augimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 24 puslapiai 
  • Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą