Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Nedarbingumas Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nedarbingumas Lietuvoje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Įvadas. Bedarbiai ir jų struktūra. Nedarbo priežastys. Nedarbo formos. Ekonominiai nedarbo nuostoliai. Gyventojų užimtumas. Valstybės gyventojų užimtumo teisinės garantijos. Moterų nedarbas Lietuvoje. Kas padės kaimo bedarbiui? Situacija Lietuvos darbo rinkoje. Pagrindinės 1999 metų darbo rinkos tendencijos. Išlaikytas aukštas įdarbinimo lygis. Atviro informavimo ir tiesioginio įdarbinimo paslaugos. Išvados. Priedas (1).

Ištrauka

Teigiamas koreliacinis ryšys tarp nedarbo ir socialinių sutrikimų skaičiaus verčia rimtai susimąstyti visus. Tačiau nedarbo nuostoliai nėra vien psichologinio ar finansinio pobūdžio. Dar viena nedarbo pasekmė žmogui – jo darbinės patirties praradimas, o ši patirtis – irgi vertingas turtas. Netekęs darbo, darbuotojas ne tik nebekaupia naujų darbo įgūdžių, bet silpnėja bei atrofuojasi ir įgytieji sugebėjimai, žinios
Kai kurie ekonomistai pažymi, kad nedarbas, atsiradęs laisva valia, t.y. savanoriškas, žmogui yra net naudingas. Be pašalpos, jis teikia žmogui tokią vertybę kaip laisvalaikis. Atsisakydami darbo, kai kurie žmonės mano, kad laisvalaikis yra didesnė vertybė negu darbo pajamos. Be to, žmonės tikisi, kad po kiekvienos nedarbo pertraukos, gauti geresnį darbą ir kartu didesnį atlyginimą.
Plačiąja prasme į nedarbą galima pažvalgti kaip į vieną svarbiausių neefektyvaus darbo jėgos ir kitų gamybos išteklių panaudojimo priežasčių. Kai ekonomika nepajėgi sukurti pakankamai darbo vietų visiems norintiems ir galintiems dirbti, tai šalis netenka dalies nacionalinio produkto – jis lieka nepagamintas.


Pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) metodologiją, prie bedarbių priskiriami darbingo amžiaus gyventojai, užsiregistravę arba neužsiregistravę darbo biržoje ir atitinkantys tris reikalavimus vienu ir tuo pačiu metu:
1.tiriamą savaitę neturėjo darbo arba privačios veiklos;
2.per paskutinias keturias savaites aktyviai ieškojo darbo;
3.jeigu bus pasiūlytas darbas, pasiruošę pradėti dirbti dviejų savaičių laikotarpyje.
TDO pateiktas bedarbio apibrėžimas skiriasi nuo bedarbio sąvokos, priimtos Lietuvos statistikoje. Lietuvos Respublikos bedrabių rėmimo įstatymas teigia, kad bedarbiai yra nedirbantys, darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi. Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skirimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 1998m. buvo pakeistas bedarbio statuso suteikimo sąlygos. Šiuo metu bedarbio statusas suteikiamas nedirbantiems asmenims nepriklausomai nuo jų darbo ir uždarbio netekimo priežasčių. Tai leidžia nedirbantiems, taip pat ir žemės ūkio bendrovių nariams, turintiems iki 3ha dydžio žemės sklypus, naudotis visomis užimtumo ir socialinėmis garantijomis. Naujas bedarbio statuso apibrėžimas leidžia išvengti bedarbių apskaitos dviprasmiškumo ir netikslumų.
Bedarbių skaičiui nustatyti bei nedarbo lygiui įvertinti naudojami du būdai: bedarbių apskaita teritorinėse darbo biržose ir statistikos departamento atliekami darbo jėgos tyrimai.
Statistikos departamento darbo rinkos tyrimo duomenys remiasi gyventojų apklausa ir skiriasi nuo darbo biržos duomenų dėl skirtingo bedarbių sąvokos apibrėžimo. Darbo birža prie darbo neturinčių žmonių priskiria tik tuos, kurie yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Statistikos departamentas prie bedarbių kategorijos priskiria ne tik užsiregistravusius valstybinėje darbo biržoje, bet ir tuos, kurie kreipiasi į privačias įdarbinimo įstaigas, ieškojo darbo savarankiškai, naudojosi žiniasklaidos priemonių pagalba. Todėl statistikos departamento duomenimis bedarbių skaičius ir nedarbo lygis Lietuvoje yra 2-3 kartus didesnis, negu skelbia Lietuvos darbo birža. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-18
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis51.25 KB
AutoriusJolanta
Viso autoriaus darbų11 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nedarbingumas Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą