Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Lietuvos ekonomikos būklės analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos ekonomikos būklės analizė

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos ekonomikos būklės analizė: Bendrieji šalies ekonominiai rezultatai. Makroekonomikos apžvalga. Verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Bendrasis vidaus produktas. Užsienio prekyba ir mokėjimų balansas. Kainos ir darbo užmokestis. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos ekonomika per pastaruosius Nepriklausomybės metus patyrė esminius pokyčius visuose sektoriuose. Ūkio raidoje ryškiai išsiskyrė šie etapai: 1991-1994 metais – dramatiško ekonominio nuosmukio, būdingo pokomunistinėms valstybėms, 1995-1998 metais – "atsigavimo" laikotarpis, kurio metu pastebimas ne tik ekonomikos stabilizavimas, bet ir augimas ir nuo 1998 metų prasidėjęs ekonomikos nuosmukis. Viena jo priežasčių – tai Rusijos krizė ir jos pasekmių neįvertinimas Lietuvos ekonomikai bei blogas valstybės valdymas ir ūkininkavimas. 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo iš esmės naujas politiškomis ir ekonominėmis priemonėmis pagrįstas laikotarpis.
Teigiama, kad "2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas sėkmingai užbaigtą dviejų pagrindinių užsienio politikos tikslų įgyvendinimo etapą Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos nare, priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos krypčių Lietuvai tapus visateise NATO nare ir Europos Sąjungos nare. Rezoliucijoje įtvirtinami Lietuvos, kaip ES šalies narės, pagrindiniai siekiai. Lietuva derybose dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2004 m.:
- pasisakė už deramų sąlygų sudarymą naujų narių dalyvavimui Europos bendrijos programose (moksliniai tyrimai, konkurencingumo ir inovacijų skatinimas, transeuropinių tinklų plėtra, švietimas, užimtumo skatinimas, Ignalinos programa 2007 –2013);
- pasisakė už sanglaudos politikos prioritetą neturtingiausioms ES narėms, aiškesnį paramos paskirstymą (atspindint šalies narės išsivystymo lygį), lankstų 4 procentų taisyklės taikymą (pvz., šios taisyklės taikymas turėtų remtis į naujausią ir individualią BVP augimo statistiką); pasisakė už kaimo plėtros finansavimą neturtingiausioms narėms;
- pasisakė už finansinį ES solidarumą ES išorinės sienos stiprinimui, pažymėjo, kad Kaliningrado asmenų tranzito schemos finansavimas iš ES biudžeto turi būti tęsiamas;
- siekė, kad ES pagalba, teikiama per Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentą, būtų labiau subalansuota tarp Rytų ir Pietų kaimynių, didesnį finansavimą skiriant Rytų Europos šalims, akcentavo bendradarbiavimo abipus ES sienos svarbą."
Trumpai aptarsiu Lietuvos ekonomikos plėtrą per Nepriklausomybės metus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 metais), prasidėjo naujos ekonomikos plėtojimo etapas. Iškilo uždavinys – pertvarkyti ūkio struktūrą ir valstybės valdymo institucijas, įvertinant rinkos, politinius pasikeitimus, žemės, gamybos priemonių privatizavimo procesus ir kt. Naujos politinės ekonomikos įgyvendinimas sunkus: reikėjo parengti įstatymus, teisinius normatyvinius ir kitus dokumentus; trūko praktinės patirties ir kt. Kuriant valstybines institucijas buvo padaryta klaidų. Jos buvo kuriamos greitai, neapgalvotai, perkeliant jų struktūrą iš kitų šalių ar tarpkarinės Lietuvos.


Ypač daug ekonominių problemų iškilo vykdant žemės ūkio reformą: atsisakyti kolūkių, kurti privačius ūkius, grąžinti savininkams turėtą žemę ir kt. Prasidėjo ieškojimų metai. Neišvengta klaidų. Žemės ūkis patyrė sunkumų: trūko investicijų; dideli gamybos kaštai; žemos žemės ūkio produktų kainos ir kt. Buvo kuriama iš esmės nauja žemės ūkio gamyba pagrįsta mokslo ir užsienio šalių patirtimi. Atkūrus nepriklausomybę egzistavo paveldėta Sovietų Sąjungos pramonės šakinė struktūra, buvo pristatyta daugybė įmonių, kurioms žaliavų Lietuva neturėjo. O tapus nepriklausoma valstybe, jų tiekimas iš kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų arba visai nutrūko, arba tapo labai brangus. Tai padidino jų gaminamos produkcijos kainas, o šiandieninės Lietuvos žmonių perkamoji galia maža, todėl jos atsidūrė ties bankroto riba arba visai bankrutavo. To pasekmėje, smarkiai padidėjo nedarbas.
Šiandien, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe smarkiai sumažėjo jos gaminamos produkcijos realizavimo rinka, kuri anksčiau buvo visa Sovietų Sąjunga ir kitos šalys. Lietuvai reikia ieškoti naujų rinkų Vakaruose, kur ir taip didelė konkurencija. Lietuvai sunku konkuruoti su kitomis valstybėmis, kurių rinkos ekonomikos patirtis yra kur kas didesnė ir jos gerai išmano visas jos subtilybes. Nacionalinės pramonės plėtojimo programa turi atitikti šalies sąlygas, atsižvelgti į turimus ekonominius išteklius ir galimybę aprūpinti įmones atvežtinėmis žaliavomis ir medžiagomis, jei tai ekonomiška ir tikslinga. Siekiant pramonės pagerėjimo, reikia ypač kruopščiai organizuoti ekonominį darbą ir susiformuoti aiškius ekonominius tikslus, įvertinus visas Lietuvos ekonomines, socialines, politines sąlygas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-27
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis544.83 KB
Autoriuspovilas
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasVerslo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos ekonomikos bukles analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 17 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą