Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Lietuvos žemės ūkio ekonomika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos žemės ūkio ekonomika

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Summary. Įvadas. Darbo ištekliai ir jų naudojimo ypatumai žemės ūkyje. Darbo ir jo santykių žemės ūkyje specifika. Darbo išteklių samprata ir jų klasifikacija žemės ūkyje. Gyventojų užimtumo Lietuvos žemės ūkyje pokyčiai ir problemos. Gyventojų užimtumo žemės ūkyje pokyčiai ir veiksniai. Ūkių apsirūpinimas darbo ištekliais ir naudojimo ypatumai. Efektyvaus kaimo darbo išteklių panaudojimo galimybės ir priemonės. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Viena iš svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų yra gyventojų užimtumo klausimas. Jis ypač aktualus tapo po Nepriklausomybės atkūrimo, perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką. Tai labai skaudžiai paveikė daugelyje ūkio šakų dirbusius darbuotojus. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti nepilnu pajėgumu, mažinamos darbo vietos, daugėja bedarbių.
Gyventojų užimtumas ir bedarbystė turi tiesioginę įtaką šalies ūkio ekonomikai ir jos augimo tempams. Žmogaus darbas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, be kurių kapitalas ir žemė negali dalyvauti gamybos procese.
Reformos taip pat palietė ir žemės ūkį. Anksčiau buvęs visiškas užimtumas staiga pavirto į didelę bedarbystę. Kaime buvo susiklostę visai rinkos ekonomikai nebūdingi santykiai: darbas visiems privalomas, neieškoma jokio gamybos efektyvinimo, nereikia galvoti ką gaminti, kur realizuoti, viskas buvo suplanuota iš aukščiau. Po nepriklausomybės atkūrimo viskas pasikeitė: kolūkiai buvo suardyti, kiti perorganizuoti į žemės ūkio bendroves. Šis privatizavimo procesas labai padidino nedarbą žemės ūkyje. Neūkiškumas, mąstymas likęs iš Sovietinių laikų galutinai sugriovė Lietuvos žemės ūkį, kurį dabar iš pamatų tūrėtų atstatyti naujieji ūkininkai. Tačiau jų yra dar labai nedaug. Žemės ūkio veikla nėra pelninga, kartais net nuostolinga. Ji realiai neskatinama ir remiama daugiausia pažadais. Be to iš miesto į kaimą migruoja nemažai gyventojų, kurie mieste neteko darbo bankrutavus daugeliui gamybinių įmonių. Ši potencialia darbo jėga dar labiau didina kaimo nedarbo lygį. Ir nelabai aišku ar žemės savininkus turinčius 2-3 ha žemės, kuri naudojama prasimaitinimui ir išgyvenimui priskirti prie užimtųjų ar prie bedarbių. Dėl nedarbo ir skurdo kaime vis daugiau atsiranda asocialių šeimų.
Šio darbo tikslas, ištirti darbo išteklių žemės ūkyje kiekybinius ir kokybinius rodiklius, nustatyti pagrindines problemas ir paieškoti jų sprendimo būdų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-17
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai13
Dydis98.7 KB
AutoriusAiste
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos zemes ukio ekonomika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 23 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą