Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Pasienio regionų ekonominės problemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pasienio regionų ekonominės problemos

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142
Aprašymas

Įvadas. Pasienio regiono samprata ir Lietuvos pasienio regionų apibūdinimas. Politinės ūkio raidos sąlygos. Regioninė politika. Geodemografinė pasienio rajonų būklė ir jos tendencijos. Gamtinės ir ekologinės pasienio rajonų raidos sąlygos. Bendrosios ekonominės pasienio raidos sąlygos. Turizmo ir rekreacijos išvystymas. Pasienio kelių tinklas. Bendra ūkio būklė pasienyje. Darbo rinkos apžvalga. Ūkio sektorių būklė. Apibendrintos integracijos į Europos Sąjungą (ES) įtakos verslo sąlygoms pasienio regionuose išvados.

Ištrauka

Beveik pusė Lietuvos savivaldybių yra pasienyje ir jose gyvena 0,8 mln. žmonių. Prieš dešimtmetį atsiradus realiai valstybės sienai suiro tradiciniai ekonominiai pasienio ryšiai. Pasienio regionai įgavo ekonominės ir socialinės stagnacijos bei depresijos požymių. Ilgainiui valstybės sienos pagal paskirtį diferencijavosi: eurointegraciniame procese dalyvaujančių kaimyninių valstybių pasieniai prarado ryškią izoliacinę funkciją. Europos Sąjunga skatino euroregionų formavimąsi bei sąveiką per sieną. Gilėjant integracijai, pasienyje atsiranda naujos verslo plėtros galimybės, susijusios būtent su geografine padėtimi (pasienyje). Vakarų ir Vidurio Europos šalių (ypač – Lenkijos ir Čekijos) patirtis eurointegracijos sąlygomis įgalina teigti, kad reikiamas naujų pasienio funkcijų įvertinimas ir panaudojimas sukuria palankias lokalaus ir regioninio masto verslo plėtrai prielaidas.

Darbo tikslas:
• Išaiškinti ekonomines sąlygas pasienio regionuose.

Uždaviniai:
• Nustatyti pasienio regiono sampratą, ribas;
• Nustatyti kaip valstybinė siena limituoja verslo sąlygas pasienio regionuose;


Lietuvoje šiuolaikinė valstybinė siena yra sąlygiškai naujas reiškinys. Keletą dešimtmečių Lietuvos teritorija tebuvo atribota administracinių ribų, kurios neatliko jokių valstybinės sienos funkcijų. Vienintelis valstybinės sienos ruožas su Lenkija tenkino ne Lietuvos, o TSRS poreikius ir buvo išimtinai izoliacinio, barjerinio pobūdžio. Esant tokioms sąlygoms, per keletą sovietmečio dešimtmečių Lietuvoje įvyko didelių teritorinės sąrangos pokyčių. Susiformavo savitas, skirtingos valstybinės priklausomybės mažai saistomas pasienio gyvenviečių tinklas, nusistovėjo administracines ribas peržengiantys socialiniai ekonominiai ryšiai (Vilniaus traukos zonos pavyzdys).
Tikros valstybinės sienos su reguliuojančiomis ir barjerinėmis funkcijomis atsiradimas ir įteisinimas iš esmės pakeitė teritorinių socialinių ekonominių ryšių sistemą. Ženkliai pasikeitė pasienio teritorijų socialinės ekonominės sąlygos. Daugelis pasienio regionų, buvusių savotiškais subregionais tarp skirtingose respublikose funkcionavusių traukos centrų, tapo periferiniais regionais. Ypač pasikeitė lokalinė socialinė ekonominė teritorijos struktūra ir ryšiai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-08
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis39 puslapiai 
Literatūros šaltiniai15
Dydis377.11 KB
AutoriusJurgute
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasienio regionu ekonomines problemos [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą