Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų įtaka regionų plėtrai
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų įtaka regionų plėtrai

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465
Aprašymas

Įvadas. Regioninė politika. Regioninės plėtros poreikis. Europos Sąjungos (ES) ir kitų Europos šalių regioninė politika. Europos Sąjungos (ES) Struktūriniai fondai. Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros principai. Regionų plėtros kryptys Vakarų Europos šalyse. Lietuvos regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo netolygumai. Lietuvos regionų plėtros problemos. Marijampolės regiono socialinės – ekonominės situacijos apžvalga. Marijampolės regiono plėtros problemos. Regioninės plėtros įgyvendinimo mechanizmas. Europos Sąjungos (ES) regioninės politikos ciklas ir jos etapai. Europos Sąjungos (ES) finansinis planas ir Europos Sąjungos (ES) regioninės politikos biudžetas. Europos Sąjungos (ES) fondų parama naujoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms. Europos Sąjungos (ES) Struktūrinių fondų planavimas. Europos Sąjungos (ES) Struktūrinių fondų programavimas. Dvi programavimo procedūros. Programavimo etapai ir seka. Europos Komisijos rekomendacijos. Atsakingos institucijos ir koordinavimas. Programavimo dokumentų pateikimas. Bendrojo programavimo dokumento ir jo priedo turinys. Bendrojo programavimo dokumento turinys. Bendrojo programavimo dokumento priedo turinys. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansuojamų programų struktūra. Analizės ir programavimo metodai. Uždaviniai ir rodikliai. Privalumų, trūkumų, galimybių ir pavojų analizė. Lietuvos 2004-2006 metų Bendrasis programavimo dokumentas ir jo priedas. Lietuvos 2004 – 2006 metų Bendrojo programavimo dokumento turinys. Europos Sąjungos (ES) finansuojamų programų įgyvendinimas, priežiūra ir vertinimas. Struktūrinių fondų institucinė struktūra. Tyrimai ir jų rezultatai. Marijampolės regiono plėtros galimybės. "PHARE 2000 ESS" programos parama Marijampolės apskričiai. Futbolo bazės jaunimui rengimas ir poilsio infrastruktūros modernizavimas. Trumpas projekto aprašymas. Projekto tikslai. Projekto pagrindimas. Projekto veiklų įgyvendinimo planas. Projekto poveikis ir tęstinumas. Išvados.

Ištrauka

Regionų plėtrą galima apibūdinti, kaip bendruomenės gyvenimo socialinio, ekonominio, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, technologijos, kultūros ir rekreacijos aspektų vystymą tam tikroje teritorijoje.
Regionų plėtra turi būti paremta jų potencialo (galinčio būti konkurencinio pranašumo šaltiniu) reprodukcija, optimalia jų plėtros dedamųjų (socialinis, gamtinis, ekonominis regionų plėtros aspektai) proporcija ir nukreipta į gyvenimo lygio bei kokybės gerinimą per šias dedamąsias.
Ekonomikos plėtra yra svarbiausia bendruomenės plėtros sudedamoji dalis, kadangi ji aprūpina bendruomenę finansiniais ištekliais, kurie yra būtini norint vystyti kitus bendrnomenės plėtros aspektus.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra ryškūs regioniniai, ekonominiai, demografiniai ir infrastruktūros sąlygų, įtakojančių ūkio plėtrą, skirtumai, kurie lemia nemažus gyventojų užimtumo, pajamų lygio ir kitų socialinio – ekonominio regionų išsivystymo rodiklių netolygumus.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos regionų išsivystymo netolygumus sąlygojančias priežastis, paanalizuoti Marijampolės regiono plėtros problemas bei numatyti plėtros perspektyvas perspektyvas.
Siekiant iškelto tikslo nagrinėjamas regionų plėtros įgyvendinimo mechanizmas, akcentuojamas regioninės politikos ciklas, ES struktūrinių fondų programavimo procesas, ES finansuojamų programų įgyvendinimas, priežiūra ir vertinimas.
Darbe naudojami metodai: teorinės literatūros analizė ir apibendrinimas, statistinių duomenų analizė ir apibendrinimas.
Siekiant gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra svarbu ne tik tinkamai paruošti projektą, bet ir gavus finansinę paramą, ją tinkamai panaudoti.


Pradedant Europos Sąjungos (toliau ES) regioninės politikos analizę svarbu išskirti regioninės politikos ES lygmenyje poreikį, t.y. kodėl reikalinga regioninė politika ne tik nacionaliniame, bet ir ES lygmenyje, kuo ji skiriasi nuo atskiros šalies regioninės politikos. Argumentaciją galima skirstyti į kelias grupes:
1. Finansinės paramos argumentas: skurdesnėms ES valstybėms-narėms, siekiant socialinio ir ekonominio integralumo visos ES mastu, yra reikalinga didesnė regioninė parama; tačiau šios šalys neturi tam pakankamų nacionalinių lėšų, todėl parama ES lygmenyje yra būtina.
2. Abipusio intereso argumentas. ES jau senokai bandoma populiarinti solidarumo principą ir suvokimą tarp atskirų valstybių-narių. Šiuo atveju, yra teigiama, kad regioninių problemų išsprendimas vienoje narėje teigiamai paveikia ir kitas nares.
3. Integracijos efektų kompensavimas. Šis argumentas remiasi nuostata, kad integracijos procese gerovė pasiskirsto netolygiai (pavyzdžiui, centras laimi daugiau nei periferija), todėl yra poreikis šį nelygumą išlyginti. Kadangi integracija vyksta ES lygmenyje, todėl šis lygmuo yra tinkamiausias regioninei paramai teikti.
4. Kitų ES politikos sričių pasekmių neutralizavimas. Šis argumentas yra labai plačiai diskutuojamas, nes daugelis tyrinėtojų, analizuodami ES politikas (pavyzdžiui, bendrą žemės ūkio politiką ir pan.), nagrinėja ir jų pasekmes ES narėms. Apibendrinant galima teigti, jog pastebimi akivaizdūs netolygumai tarp įvairių ES politikos sričių teikiamos naudos regioninio pasiskirstymo. Geriausias pavyzdys, aišku, būtų bendra žemės ūkio politika, kurios pagrindiniai naudos gavėjai buvo turtingieji ES regionai. Šiuo atveju, ES regioninė politika ir jos teikiama parama yra pateisinama kaip priemonė kompensuoti šiam netolygumui.
Taigi, galima teigti, kad regioninė politika ES lygmenyje reikalinga. Tiesa, savo paramos apimtimis ji negali pakeisti nacionalinių regioninių politikų, tačiau jos reikalingumą patvirtina faktas, kad bendrasis vidaus produktas vienam žmogui tarp Hamburgo ir skurdžiausių Portugalijos ir Graikijos regionų skiriasi daugiau nei keturis kartus, o suvienodinimo procesas yra labai lėtas ir nesimato perspektyvų, kad artimiausiu metu regioniniai skirtumai ženkliai sumažėtų (Armstrong H., 1997). Tai sąlygoja ne tik siekį padaryti ES regioninę politiką efektyvesne, bet ir tvirtą Europos Komisijos nusistatymą, deklaruojamą Darbotvarkėje 2000, regioninę politiką ateityje laikyti viena prioritetinių ES politikos sričių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-24
DalykasMakroekonomikos diplominis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis63 puslapiai 
Literatūros šaltiniai35 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis191.55 KB
Autoriusraimiux
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos strukturiniu fondu itaka regionu pletrai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 63 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą