Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Centrinis bankas (CB) ir jo vaidmuo ekonomikoje (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Centrinis bankas (CB) ir jo vaidmuo ekonomikoje (4)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930
Aprašymas

Įvadas. Kas yra centrinis bankas (CB)? Centrinis bankas (CB). Bendrieji bruožai. Centrinio banko (CB) kilmė. Centrinio banko (CB) funkcijos. Centrinio banko (CB) tikslai ir veiklos kanalai. Centrinio banko (CB) vaidmuo. Centrinio ir komercinių bankų bendradarbiavimo teoriniai pagrindai. Lietuvos banko istorinė raida. Įsteigimas ir kūrimas. Banko vaidmuo Lietuvos ekonomikoje. Banko uždaviniai ir funkcijos. Banko akcininkai ir valdymas. Banko operacijos. Banko pinigų ir kredito politika. Banko vaidmuo nepriklausomybės laikais. Lietuvos centrinio banko tikslas. Lietuvos centrinio banko funkcijos. Lietuvos centrinio banko valdymas ir struktūra. Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą. Lietuvos banko ir komercinių bankų santykių reglamentavimas. Lietuvos bankų rūšys. Išvados.

Ištrauka

Apdairus vairuotojas, vairuodamas automobilį, nuolatos stebi kelią. Labai panašiai veikia ir kiekvienos šalies centrinis bankas (CB).Jis rūpestingai seka ekonominę informaciją ir koreguoja pinigų kiekį, stengdamasis išlaikyti teisingą ekonomikos kryptį.
CB, pavyzdžiui, JAV Federalinis rezervų bankas (U.S. Federal Reserve Bank) arba Japonijos bankas, valdo ekonomiką, didindamas arba mažindamas šalies pinigų kiekį, nors paprastai bankai priima indėlius, suteikia paskolas. Pinigų spausdinimas – ne vienintelis būdas padidinti pinigų atsargas. Faktiškai daugelyje modernaus ekonomikos modelio šalių banknotai ir monetos sudaro gana mažą pinigų kiekio dalį – dažnai mažiau negu 10%. Paprastai CB spausdina tik tokį pinigų kiekį, kokio pakanka kasdieniniams verslininkų ir vartototojų poreikiams. Pavyzdžiui, JAV Federalinis rezervų bankas turi pinigų spausdinimo biurą ir kartais spausdina banknotus, kad pakeistų susidėvėjusius.
Banko paskolų ir banko indėlių didinimas ir mažinimas yra veiksmingesnis būdas valdyti ekonomiką, nes didžiausia pinigų dalis yra tik taupomieji indėliai arba atsiskaitomosios sąskaitos vietiniuose bankuose. Ekonomika kyla, kai bankai turi pinigų skolinti savo klientams. Ekonomika lėtėja, kai bankai yra priversti riboti paskolų išdavimą.
Vietiniame banke klientams savo pinigus palikus indėlio forma, juos galima naudoti paskoloms. Šimtai dolerių, esančių pavyzdžiui, San Fransisko banke, ilgai negulės nenaudojami. Atidėjęs nedidelę sumą kiekvienam indėliui kaip savotišką rezervą, likusius pinigus bankas gali skolinti ir taip – nespausdindamas naujų pinigų – padidinti pinigų kiekį apyvartoj. Po to, kai šios paskolos į bankus sugrįžta kaip nauji indėliai, pinigų paskoloms galima naudoti dar daugiau ir taip vėl padidindamas apyvartoje esančius pinigus. Banko disponuojami pinigai skolinamui priklauso tik nuo jo turimų indėlių sumos bei privalomojo rezervo (reserve requirement), kurio dydį nustato CB.
Šiuos privalomuosius rezervus CB dažnai naudoja pinigų kiekiui reguliuoti. Jeigu bankui reikia laikyti tam tikrą sumą lėšų kaip indėlių rezervą CB, pavyzdžiui, 10% nuo indėlių sumos, bankas šių pinigų skolinti negali. CB, nusprendęs padidinti pinigų kiekį, privalomojo rezervo normą gali sumažinti. Taip suteikiama galimybė bankams skolinti didesnę indėlių sumą savo klientams ir verslininkams. Tai labai greitai dėl pinigų multiplikatoriaus poveikio (multiplier

effect) padidina pinigų kiekį: kai naujos paskolos patenka į ekonomiką, išauga indėliai, ir bankai turi dar daugiai skolinimui skirtų pinigų, o tai, savo ruožtu, vėl generuoja naujus indėlius, kurie suteikia papildomų pinigų naujoms paskoloms.
Palūkanų normos didinimas ir mažinimas yra kitas būdas kontroliuoti pinigų kiekį. CB, nusprendęs, kad ekonomika auga per lėtai arba visai neauga, gali sumažinti palūkanų normą, kurią jis ima už paskolas šalies bankams. Kai bankai pinigus iš CB gauna pigiau, jie verslininkams ir vartotojams gali skolinti už žemesnes palūkanas, kartu suteikdami svarbų stimulą ekonomikos augimui. CB gali padidinti palūkanų normą savo paskoloms bankams , kartu stabdydamas ekonomikos augimą, jei ekonomikoje pasirodo per greito augimo požymių.
Operacijos atviroje rinkoje (open market operations), kai CB perka arba parduoda didelius vertybinių popierių, tokių kaip valstybės iždo obligacijos, kiekius atviroje rinkoje yra turbūt dramatiškiausias būdas didinti arba mažinti pinigų kiekį. Pirkdamas didelį kiekį obligacijų, pavyzdžiui, iš banko ar vertybinių popierių institucijos, CB "pompuoja" pinigus į ekonomiką, nes naudoja lėšas, kurios iki to laiko nebuvo bendro pinigų kiekio dalis. Pinigus, išleistus pirkti obligacijoms, bankai gali skolinti vartotojams ir verslininkams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-07
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis27 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis56.28 KB
Autoriuslaima
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasLekt. Br. Mrazauskienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Centrinis bankas (CB) ir jo vaidmuo ekonomikoje (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 27 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Lekt. Br. Mrazauskienė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą