Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Lietuvos eksporto ir importo dinamika 1995-2003 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos eksporto ir importo dinamika 1995-2003 metais

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233
Aprašymas

Tarptautinės prekybos reikšmė ir priežastys. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai. Lietuvos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Lietuvos prekyba su Europos sąjunga (ES). Klasifikavimas pagal makroekonomikos kategorijas. Eksporto motyvai. Lietuvos eksporto raida. Lietuvos eksporto struktūros dinamika. Importo motyvai. Lietuvos importo reguliavimas. Lietuvos importo struktūra. Lietuvos importo struktūros dinamika. Priedai (6).

Ištrauka

Tarptautinė prekyba – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų.
Šiam procesui būdingi du pagrindiniai bruožai:
1. Jis vykdomas tarp dviejų ar daugiau valstybių. Todėl, kai prekyba vyksta už valstybės sienų, ji tampa šalies socialinės ir ekonominės politikos objektu.
2. Naudojamos įvairios valiutos su joms būdingais valiutų kursų svyravimais. Šalys prekiauja viena su kita, kad galėtų įsigyti užsienio prekių žemesnėmis kainomis, negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje.
Šalies tarptautiniai prekybiniai santykiai apima šias pagrindines sritis:
prekybą prekėmis – prekių srautas apima materialinių gėrybių importą ir
eksportą, taip pat prekių tranzitą ir tranzitinę prekybą;
paslaugų judėjimą – paslaugų srautas sujungia žmonių ir prekių transportavimą, draudimą, konsultacijas, patentus, licencijas ir kt.;
kapitalo judėjimą – kapitalo srautas apima skolinimų ir įsipareigojimų
užsienio atžvilgiu pasikeitimus (tiesioginės investicijos, vertybinių popierių,
nekilnojamojo turto sandoriai, kreditai ir kt.);
mokėjimus – į mokėjimų srautą įeina visų minėtųjų operacijų atlikimas per
bankus, gaunant mokėjimus iš užsienio arba vykdant mokėjimus užsieniui.
Prekių ir paslaugų judėjimas tarp šalių susieja nacionalinius ūkius į bendrą rinkos sistemą ir sustiprina šalių tarpusavio ekonominę priklausomybę.
Geresnius veiklos bei efektyvumo rezultatus sąlygoja gamybos specializacija ir prekyba ne tik šalies bet ir pasauliniu mastu. Laisvos prekybos politika, laisvas prekių paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas skatina konkurenciją, naujų technologijų, prekių rinkų paiešką. Vykstant tarptautinei prekybai, šalys specializuojasi tam tikrų prekių gamyboje, išsiplėtus prekių rinkai didėja jų gamyba, o padidėjus gamybos apimčiai, mažėja prekių gamybos išlaidos.
Amerikiečių ekonomistai P. ir R. Wonnaccott išskiria keturis svarbiausius užsienio prekybos naudos šaltinius:
a) padidėjusią konkurenciją;
b) pagamintų prekių gausumą bei įvairovę;
c) masto ekonomiją;
d) lyginamąjį pranašumą.
Esant atvirai rinkai, vykstant tarptautinei prekybai, šalies prekių gamintojams atsiranda pajėgūs konkurentai iš užsienio, siūlydami prekes žemesne kaina arba geresnės kokybės. Padidėjus konkurencijai, šalies prekių gamintojus skatina mažinti gamybos išlaidas bei prekių kainą arba gerinti prekių kokybę, jų dizainą ir kitas vartotojiškas prekių charakteristikas. Tai yra naudinga vartotojui.
Tarptautinė prekyba sudaro sąlygas gaminti naujas prekes, kurioms vienos šalies rinka yra per maža, kad padengtų šios prekės projektavimo, įrangos ir gamybos išlaidas. Šiuo atveju vartotojai gauna kokybiškai naujų, pagamintų pažangiausiomis technologijomis, prekių. Be to, vykstant tarptautinei prekybai, gamintojai turi galimybę pasaulinėje rinkoje pirkti gamybos procese naudojamas žaliavas bei išteklius, o vartotojai nusipirkti tų prekių, kurias išgauti ar išauginti savo šalyje nėra gamtinių sąlygų.
Esant laisvai prekybai, panaikinus muito ir kitus netarifinius barjerus, kiekvienas šalies gamintojas gali laisvai pardavinėti savo prekes kitoje šalyje. Tai leidžia gamintojui išplėsti gamybą. Didesnė gamybos apimtis sąlygoja išlaidų mažėjimą, o tai savo ruožtu leidžia gamintojui mažinti prekių pardavimo kainas tiek vidaus, tiek ir kitų šalių rinkose.
Jeigu šalis absoliučiai pranašesnė kelių prekių (pvz., jos gamybos išlaidų, prekės kokybės ar kainos) gamyboje, užsienio prekyba bus naudinga šaliai specializavusiai prekių gamyboje, kurioje ji turi lyginamąjį pranašumą. Lyginamasis pranašumas nustatomas apskaičiuojant prekių gamybos santykines išlaidas palyginamosiose šalyje. Lyginamasis pranašumas priklauso nuo išteklių gausumo, prekių gamybos technologijos, darbuotojų kvalifikacijos ir meistriškumo.
Nors tarptautinė prekyba sąlygoja bendro efektyvumo didėjimą, tačiau ne visos socialinės grupės šalyje iš jos turi naudos. Dėl prekių importo vidaus rinkoje kainos gali sumažėti, todėl vartotojui tai naudinga, o gamintojai dėl to gali turėti nuostolių, nes jie priversti savo gaminius pardavinėti žemesnėmis kainomis. Tačiau galutinis poveikis visos šalies ekonomikai, kaip teigia P. Wonnaccott ir R. Wonnaccott, yra teigiamas, nes vartotojai laimi daugiau negu gamintojai praranda.
Nors importas yra naudingas, nes jis įgalina šalį pasinaudoti tarptautinės prekybos privalumais: pirkti prekes ir paslaugas už mažesnę kainą, tačiau gali sumažinti realiąsias pajamas, gaminamos produkcijos apimtį ir eksportą ir tuo būti šaliai žalingas. Importas yra naudingas šaliai tada, kai jis subalansuotas su eksportu, išlaikyta mokėjimų balanso pusiausvyra, kai prarastas išlaidas už importą atsveria gautos pajamos už eksportą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-13
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis33 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis200.76 KB
AutoriusAnastasija
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasKeršienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos eksporto ir importo dinamika 1995 2003 metais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 33 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Keršienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą