Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Nedarbas Lietuvoje: jo priežastys ir paplitimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nedarbas Lietuvoje: jo priežastys ir paplitimas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233
Aprašymas

Įvadas. Nedarbas kaip kategorija. Nedarbo rūšys. Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo priežastys. Nedarbo paplitimas. Jaunimo – pagyvenusių žmonių problema ir nedarbo paplitimas tarp jų. Nedarbo paplitimas tarp lyčių. Regioniniai nedarbo aspektai. Išsilavinimo reikšmė nedarbo paplitimui. Išvados.

Ištrauka

Nedarbas yra viena didžiausių problemų, šiuo metu slegiančių žmones. Kodėl Lietuvoje toks didelis nedarbas?
Kai žmogus skundžiasi, kad jis neturi darbo, tai nereiškia, kad jis neturi ką veikti. Tai reiškia, kad žmogui trūksta pinigų. Būtent dėl pinigų vienas žmogus sutinka skirti savo laiką ir pastangas, t.y. suteikti paslaugą, o kitas, kuris nori paslaugos, yra pasiryžęs už ją sumokėti. Abiejų interesai verčia juos susitarti, nes tik tuomet vienas iš jų gaus pinigus, o kitas – darbo rezultatus. Susitarus laisva valia, lieka patenkinti abu - ir darbdavys, ir dirbantysis. Kodėl iš tiesų viskas nėra taip sklandu? Kodėl dažnai nepatenkinti lieka ir darbuotojai, ir darbdaviai? Kodėl daugėja žmonių, neturinčių darbo?
Nedarbas plačiąja prasme yra viena iš svarbiausių neefektyvaus darbo jėgos ir kitų gamybos išteklių panaudojimo priežasčių. Visuomenė praranda galimybę pagaminti ir įsigyti papildomų prekių ir paslaugų. Taigi, kai ekonomika nepajėgi sukurti pakankamo kiekio darbo vietų visiems, kurie nori ir gali dirbti, tai šalis netenka dalies nacionalinio produkto – jis lieka nepagamintas. Kai darbo jėga panaudojama nepilnai, turi būti atsisakyta metinio vartojimo prekių srauto ar investicinių prekių srauto padidėjimo. Taigi visiškas išteklių panaudojimas gyvybiškai svarbus reikalas.
Gyventojų užimtumas ir bedarbystė turi tiesioginę įtaką šalies ūkio ekonomikai ir jos augimo tempams. Žmogaus darbas yra vienas iš pagrindinių gamybos veiksnių, be kurių kapitalas ir žemė negali dalyvauti gamybos procese.
Jei norime darbo veiksnį įvertinti ekonominiu požiūriu, išskiriamas kiekybinis ir kokybinis darbo potencialas. Kiekybinį darbo potencialą parodo šalies gyventojų skaičius, o kokybinį – techninis ekonominis ir teisinis gyventojų išsimokslinimo lygis. Taigi juo daugiau žmonių ir aukštesnės kvalifikacijos dalyvauja gamyboje, tuo daugiau sukuriama materialinių vertybių ar suteikiama paslaugų, didėja bendrasis vidaus produktas, nacionalinės pajamos. Gerėjant šiems rodikliams, didėja valstybės biudžetas, daugiau lėšų galima skirti šalies gyventojų socialiniams, ekonominiams ir kultūriniams poreikiams. Tik didinant darbo vietų skaičių ir darbo intensyvumą pasieksime norimus rezultatus rinkos ekonomikos sąlygomis.
Taigi nedarbas yra viena svarbiausių makroekonominių problemų Lietuvoje. Žmogus praradęs darbą kenčia ne vien dėl pajamų sumažėjimo, jis kenčia ir psichologiškai, ko ekonomistai nesugeba išmatuoti. Nedarbas demoralizuoja žmogų ir sąlygoja netikrumą rytojumi, psichines ligas, savižudybes, nusikaltimus, skyrybas, ir panašiai. Svarbiausios bedarbystės psichologinės pasekmės: labai neigiami psichologiniai išgyvenimai, sumažėjęs žmogaus gebėjimas prisitaikyti, bendravimo sutrikimai ir t.t. Žmogus netenka įprastų bendravimo galimybių, nutrūksta įprastiniai svarbūs socialiniai ryšiai. Tai sukelia streso būklę pasikeitusios ekonominės gyvenimo sąlygos sukelia neigiamus psichologinius reiškinius, nes žmogus nebeturi sąlygų tenkinti savo gyvenimo poreikių, nesugeba prisitaikyti prie kitų žmonių ir gali pajusti depresiją, kuri veikia žmogaus fizinę ir psichinę būklę.
Patirties praradimas nedarbo atveju irgi turi neigiamas puses. Netekęs darbo darbuotojas ne tik nebekaupia naujų darbo įgūdžių, bet silpnėja ir atrofuojasi ir įgytieji sugebėjimai, žinios.

Toks nedarbo problemos sprendimo reikšmingumas ir sąlygojo autorės norą plačiau panagrinėti vienos iš svarbiausių makroekonominių problemų – nedarbo – aspektus Lietuvoje.
Pagrindinis šio darbo tikslas – susipažinti su nedarbu, jo priežastimis bei paplitimu Lietuvoje.
Pagrindiniai uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kas yra nedarbas.
2. Nustatyti, kokios yra nedarbo rūšys.
3. Išnagrinėti natūralų nedarbo lygį.
4. Atskleisti pagrindines nedarbo priežastis Lietuvoje.
5. Panagrinėti nedarbo paplitimą Lietuvoje.
Rašant darbą buvo naudoti įvairūs makroekonominiai vadovėliai, straipsniai, Lietuvos Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos statistinė medžiaga. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-02
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis31 puslapis 
Literatūros šaltiniai18
Dydis91.79 KB
Autoriuswwww
Viso autoriaus darbų20 darbų
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nedarbas Lietuvoje jo priezastys ir paplitimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą