Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Gyventojai, plėtra ir aplinka: kiek žmonių gali išmaitinti Žemė?
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyventojai, plėtra ir aplinka: kiek žmonių gali išmaitinti Žemė?

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536
Aprašymas

Įžanga. 1 skyrius: gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje. Dabartinės situacijos įvertinimas ir prognozės. Didėjantis vartojimas išsivysčiusiose šalyse. Vartojimas, ligos bei epidemijos besivystančiose šalyse. 2 skyrius: žmogaus sąveika su aplinka: kaip gyventojai įtakoja gamtos išteklius? Sausumos ištekliai ir žmogaus santykis su žeme. Ryšys tarp žmogaus veiklos ir senkančių gėlo vandens išteklių. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempas ir senkantys energetiniai ištekliai. Žmonių populiacija – pagrindinė griaunamoji jėga, naikinanti aplinkoje egzistuojančią biologinę organizmų įvairovę. 3 skyrius: diskusijos, skirtingi požiūriai į gyventojų skaičiaus augimą ir su juo susijusius reiškinius. Tomo Roberto Maltuso teorija ir neo - maltusistų požiūris. Anti - maltusistai ir jų optimistinis požiūris. Tvari ir subalansuota plėtra. Modeliai, aprašantys gyventojų ir aplinkos tarpusavio priklausomybę. Išvados. Priedai (6).

Ištrauka

Tūkstančius metų žmogaus veikla nedarė didelės žalos gamtai, jį supančiai aplinkai. Žmogus buvo laikomas Žemės kūrėju, globėju ir saugotoju. Pirmykštės bendruomenės gyveno darnioje aplinkoje – žmogaus poreikiai atitiko gamtos galimybes. Kai kurioje nors vietovėje maisto ištekliai išsekdavo, žmonės persikeldavo į kitą, ten užsiimdavo gamtos gėrybių rinkimu, medžiodavo arba kokiu nors kitu būdu prasimanydavo sau maisto. Gyvųjų sistemų plėtotė tuo metu harmoningai sutapo su aplinka - oru, dirva ir vandeniu.
Pusiausvyrą tarp gamtos ir žmogaus veiklos pažeidė darbo įrankių tobulėjimas. Atsiradus žemdirbystei, ėmė reikštis pirmieji dirvožemio erozijos reiškiniai – kuo intensyviau buvo naudojama žemė, tuo daugiau jos buvo netenkama. Bėgant laikui, žmogaus veikla plėtojosi, sparčiai vystėsi pramonė ir technologijos. Žinoma, tai turėjo neigiamą poveikį gyvajai gamtai ir aplinkai. Reikia pastebėti, kad aplinkos tarša ir intensyvus gamtinių išteklių naudojimas nėra tik šiuolaikinis fenomenas, sąlygotas ekonominės plėtros ir technologinių naujovių. Per visą žmonijos egzistavimo istoriją buvo daugybė pasikartojančių intensyvaus išteklių naudojimo pavyzdžių, dėl ko išnykdavo vietinės bendruomenės ar ištisos kultūros ir civilizacijos. Toks naudojimas pažeisdavo gamtinių ekosistemų pusiausvyrą, tam tikrą balansą, todėl žmonijos egzistavimas tam tikroje vietovėje tapdavo neįmanomas. Kultūrai sunykus ar bendruomenei persikėlus į kitą vietą, sekdavo gamtinių ekosistemų atsikūrimo laikotarpis, kuris trukdavo gana ilgai.
Pavyzdžiai iš priešistorinių laikų siejasi su vienų iš pirmųjų ekonomistų – Tomo Maltuso - susirūpinimu dėl gamtinių išteklių trūkumo ir greito gyventojų skaičiaus augimo. Žmogus pradėjo žiūrėti į mus supantį pasaulį kaip į naudojimo šaltinį. Požiūris, kad aplinka yra neišsenkantis gausybės ragas, pasirodė klaidingas. Miškų kirtimas, grobuoniškas gamtinių išteklių naudojimas, gyvosios aplinkos, natūralių ekosistemų griovimas, aplinkos tarša – neapgalvotos žmogaus veiklos rezultatai, kurie turi grįžtamąjį ryšį. Didėjantis gyventojų skaičius, o kartu ir dar didesniais tempais augantis gamtos išteklių vartojimas, nelygybė skirtinguose pasaulio regionuose veda žmoniją į aklavietę. Kyla klausimas: "Kiek žmonių gali išmaitinti Žemė? Kada bus pasiekta gamtos išteklių kritinė riba?".
Iš daugelį dešimtmečių besitęsiančių diskusijų matyti, kad intensyvus gamtinių išteklių naudojimas jau seniai kėlė nerimą žmonijai. Tačiau tik per paskutiniuosius kelis dešimtmečius šis susirūpinimas tapo politinių debatų objektu. Daugelis mokslininkų ir politikų supranta, kad reikia imtis tam tikrų priemonių, norint išsaugoti žmonijos tęstinumą. Šiuo metu tema: "Gyventojai, plėtra ir aplinka: kiek žmonių gali išmaitinti Žemė?" yra labai aktuali ne tik teoriniu, bet ir praktiniu aspektu. Žmonės ima suprasti, kad išnaudojus maksimalias ekosistemų galimybes teikti žmonijai gyvybiškai svarbias funkcijas, trauktis nebebus kur. Turi būti vykdoma atitinkama politika, kiekvienas iš mūsų asmeninius interesus turėtų įvertinti supančios aplinkos kontekste ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Kursinio darbo tikslas – atskleisti gyventojus ir aplinką kaip vientisos sistemos elementus, aprašyti jų tarpusavio ryšius ir poveikį vienas kitam.
Šiam tikslui pasiekti darbe iškeliami tokie uždaviniai:
• Apžvelgti gyventojų skaičiaus augimo tendencijas pasaulyje;
• Palyginti besivystančių ir išsivysčiusių valstybių demografines, socialines ir ekologines problemas;
• Aprašyti gyventojų sąveiką su aplinka ir jų poveikį gamtos ištekliams;
• Atskleisti skirtingus požiūrius į gyventojų skaičiaus augimą ir vartojimo didėjimą;
• Pateikti tvarios ir subalansuotos plėtros modelį;
• Apžvelgti modelius, aprašančius gyventojų ir aplinkos tarpusavio ryšį.
Darbe naudoti šie tyrimo metodai: pirminių ir antrinių literatūros šaltinių apžvalga ir analizė, duomenų statistinė analizė, aprašomasis metodas.
Internete radau daugybę įvairių mokslinių straipsnių, publikacijų, statistinių duomenų. Žinoma, nelengva buvo išsirinkti, nes dažnai autorių nuomonės ne visiškai sutapdavo arba būdavo netgi priešingos, todėl kai kuriose vietose stengiausi palyginti požiūrius, atskleisti jų esminius bruožus. Taip pat radau vos keletą straipsnių lietuvių kalba, tai sudarė šiokių tokių sunkumų, nes beveik visą kursiniame darbe naudojamą informaciją turėjau versti iš anglų kalbos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-25
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis33 puslapiai 
Literatūros šaltiniai30
Dydis80.23 KB
Autoriussiaip
Viso autoriaus darbų55 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasdocentė Gindra Kasnauskienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyventojai pletra ir aplinka kiek zmoniu gali ismaitinti Zeme [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 33 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • docentė Gindra Kasnauskienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą