Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Pajamų nelygybė, veiksniai ir tendencijos Lietuvoje
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Pajamų nelygybė, veiksniai ir tendencijos Lietuvoje

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Johnas Rawlsas: teisingumo teorija. Nuo galimybių lygybės prie lygybės. Nuo lygybės prie skirtumo principo. Pajamų diferenciaciją lemiantys veiksniai. Fizinių ir protinių gabumų skirtumai. Išsilavinimas ir įgūdžiai. Darbo kiekis ir jo pobūdis. Sukaupto ir paveldėto turto skirtumai. Šeimyninė kilmė. Rizika. Kiti veiksniai. Pajamų nelygybės matai. Lorenzo kreivė. Moda ir struktūriniai rodikliai. Gini koeficientas. Pajamų nelygybės tendencijos Lietuvoje . Skurdas ir jo rodikliai. Gyventojų pajamų pasiskirstymas ir jų kaita. Pajamų nelygybė pagal įvairius koeficientus. Išvados.

Ištrauka

Žmogus, kuris nori gyventi pilnavertį gyvenimą, turi labai daug poreikių. Jam yra būtinas būstas, maistas, drabužiai, geras išsilavinimas, kultūrinis išprusimas ir daug kitų dalykų, kurių neįmanoma turėti neturint pinigų, kuriuos kitaip galime įvardinti kaip "pajamas". Pats terminas "pajamos" įvairiuose literatūros šaltiniuose apibrėžiamas labai skirtingai, autoriai neprieina bendros nuomonės, nes tyrinėja šį reiškinį skirtingais aspektais. Apibendrinant keleto autorių mintis galima teigti, jog pajamos – tai visos atskirų asmenų piniginės lėšos, gautos už atliktą fizinį ar protinį darbą ir skirtos vartojimui, mokesčių mokėjimui arba taupymu. [6; 93] ir [3;6]. Pagrindiniai pajamų šaltiniai yra šie:
• Atlyginimas už protinį ir fizinį darbą.
• Palūkanos - įplaukos, kurias teikia fizinis kapitalas.
• Renta – pajamos, gaunamos už žemės nuomą.
• Subsidijos
Ekonomistams svarbus yra ne tik gyventojų gaunamų pajamų dydis, bet ir jų pasiskirstymas bei tendencijos, nes ši diferenciacija yra tiesioginiu ryšiu susijusi su visuomenės socialine gerove.
Šiomis dienomis lengva pastebėti, kad vienam šeimos nariui tenkančios pajamos viename mieste gerokai skiriasi nuo pajamų, kurias tas pats ūkinis subjektas gauna kitame. Dideli skirtumai išryškėja ir tarp kaimo bei miesto gyventojų gaunamų pajamų lygio. Tačiau nebūtina tokios nelygybės ieškoti taip toli. Palyginę savo kaimynų gaunamas mėnesines pajamas pamatytume, jog jos vienose šeimose yra kelis ar net keliolika kartų didesnės arba mažesnės už kitų šeimų gaunamas asmenines pajamas. Tokius skirtumus atskleidžia ne tik pati ekonomikos teorija, bet ir įvairūs statistiniai šeimų asmeninių pajamų tyrimai.
Šio kursinio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kodėl atsitinka taip, kad vieni asmenys gyvena labai turtingai, važinėja naujais prabangiais automobiliais, rengiasi madingais dizainerių rūbais bei valgo brangiausiuose aukščiausios klasės restoranuose, o kiti, nors ir dirbdami pilną darbo dieną, vos sugeba sudurti galą su galu ir gyvena nuo algos iki algos arba nuo pašalpos iki pašalpos. Tai padaryti pabandysiu atskleisdama atsakymus į tokius klausimus:
• Ar turėtų visuomenėje būti lygybės principas?
• Kokie veiksniai lemia tokį didelį gyventojų pajamų pasiskirstymą?
• Kokiais matais matuojama visuomenės pajamų nelygybė?
• Kokios yra pajamų nelygybės tendencijos Lietuvoje?
Rašant šį darbą, bus analizuojami įvairūs literatūros šaltiniai, kuriuose yra aprašomi ir nagrinėjami su pajamomis bei jų nelygybe susiję klausimai, analizuojami statistiniai duomenys, demonstruojantys gyventojų asmeninių pajamų diferenciacijos tendencijas, bei lyginama skirtingų autorių nuomonė šiuo aktualiu klausimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-22
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai12
Dydis55.65 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasE. Stančikas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pajamu nelygybe veiksniai ir tendencijos Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • E. Stančikas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą