Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) (2)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. BŽŪP atsiradimo istorija, priežastys ir raida. Bendros žemės ūkio rinkos sukūrimas. Kainų ir rinkos reguliavimas. Produktų supirkimo kainos. Finansinis solidarumas. Biudžeto kontrolė. Naujų Europos sąjungos narių įtaka BŽŪP. Europos Sąjungos BŽŪP įtaka Lietuvos ūkiui. BŽŪP ir Lietuvos žemės ūkis. Muitinės veikla įgyvendinant BŽŪP. SAPARD programa. PHARE paramos programa. Išvados.

Ištrauka

Bendroji žemės ūkio politika – nuosekliai išplėtota perskirstomojo pobūdžio Europos Bendrijos politika, kurios svarbiausia paskirtis – iš Bendrijos biudžeto subsidijuoti žemės ūkio sektorių.
Iki dešimtojo dešimtmečio buvo keli pagrindiniai BŽŪP uždaviniai, svarbiausią iš jų – siekį užtikrinti apsirūpinimą pagrindiniais maisto produktais – lėmė maisto stygius pokario laikotarpiu. Taip susiformavo nelanksti, į gamybą orientuota subsidijavimo politika, gyvavusi dar ir dešimtajame dešimtmetyje, kai BŽŪP išties tapo savo pačios sėkmės auka. Pasiekus pradinį tikslą gaminti kuo daugiau maisto produktų, pasirodė, kad lazda turi galus, pavyzdžiui, susikaupė pasakiški jautienos ir grūdų kalnai, prekyba smarkiai iškreipė pasaulinę rinką, ypač pakenkdama besivystančiosioms šalims. Kartu augo nerimas dėl BŽŪP poveikio aplinkai ir daugėjo nuogąstavimų dėl jo netiesioginių padarinių sveikatai, kaip antai dėl smegenų kempinligės (GSE). Vartotojai ir mokesčių mokėtojai ėmė prarasti pasitikėjimą BŽŪP. Taip daugiau nei prieš dešimtmetį prasidėjo ilgas kelias nuo perprodukcijos rėmimo link į rinką orientuotos, aplinką tausojančios BŽŪP, palankios taupiam ir subalansuotam ūkininkavimui. Po dabartinės finansinės perspektyvos Agenda 2000 reformų 2003 m. atliktas esminis ir nuodugnus BŽŪP persvarstymas viso labo tebuvo tolesnis logiškas žingsnis į politiką, kuri remia ne tik ūkininkavimą, bet ir teikia pragyvenimo mūsų kaimo vietovėse perspektyvų apskritai. Šiandienė žemės ūkio politika vargiai beatpažįstama. Sujungus daugybę skirtingų tiesioginių išmokų schemų ir pakeitus jas bendrąja išmoka ūkiui, BŽŪP ne tik labai supaprastėjo – ji tapo veiksmingesniu mechanizmu, leidžiančiu mažesnėmis sąnaudomis pasiekti daugiau tikslų. Politikai, kuri anksčiau "surydavo" net du trečdalius viso ES biudžeto, dabar pakanka mažiau nei jo pusės, o po dešimties metų reikės tik trečdalio. BŽŪP sąnaudos gali būti mažesnės, tačiau įdiegus visapusę kaimo plėtros politiką, Europos Sąjungoje remiančią kaimo vietovių ir verslo įvairinimą, struktūrinį pertvarkymą ir raidą, jos taikymo sritis tolydžio plečiasi. Dabar parama ūkiui taip pat ypač priderinama prie vartotojų poreikių ir visuomenės prioritetų. BŽŪP parama parama nė iš tolo neprimena tos politikos, kai subsidijos būdavo mokamos už pagamintą produkcijos kiekį, ir dabar priklauso nuo atitikties kokybės, aplinkos ir maisto saugos reikalavimams bei teikiama atsižvelgiant į Europos visuomenės prioritetus – mūsų ūkininkai pagaliau atgavo laisvę gaminti tiek, kiek reikia rinkai. Pašalinę paskatas perprodukcijai, reformomis siekė padaryti taip, kad BŽŪP mažiau iškreiptų prekybą ir leistų geriau atsižvelgti į besivystančių šalių poreikius. Per pastarąjį deši mtmetį įvyko jei ne žemės ūkio politikos revoliucija aplinkosaugos požiūriu, tai bent jau jos evoliucija aplinkosaugos link. Vartotojų ir mokesčių mokėtojų poreikiai šiandien labai skiriasi nuo tų, kurių jie turėjo pradedant įgyvendinti BŽŪP. 91 % ES piliečių mano, kad pagrindinis bendrosios žemės ūkio politikos uždavinys – užtikrinti maisto saugą. 89 % laikosi nuomonės, kad kita svarbi jos funkcija turėtų būti aplinkos apsauga. Naujoji, reformuota bendroji žemės ūkio politika neabejotinai atkreipė dėmesį į pasikeitusius vartotojų reikalavimus, ir dabar mes turime tvirtą pagrindą, leidžiantį išsaugoti savo kaimiškąjį paveldą, gaminti reikiamus žemės ūkio produktus ir tuo pat metu užsitikrinti vietą pasaulinėje prekybos rinkoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-26
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis25 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis236.64 KB
AutoriusRamunė
Viso autoriaus darbų50 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDoc. dr. D. Dumčiuvienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendroji zemes ukio politika (BZUP) (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 25 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Doc. dr. D. Dumčiuvienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą