Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Užimtumas ir nedarbas, nedarbo rūšys. Nedarbo priežastys ir kitimas Baltijos šalyse 1991 – 2005 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Užimtumas ir nedarbas, nedarbo rūšys. Nedarbo priežastys ir kitimas Baltijos šalyse 1991 – 2005 metais

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546
Aprašymas

Įvadas. Pagrindinės sąvokos. Darbo išteklių samprata. Užimtumas. Gyventojų užimtumo kriterijai. Nelegalus užimtumas. Bedarbystė. Bedarbiai ir jų struktūra. Valstybinės garantijos bedarbiams. Nedarbas. Nedarbo mastas. Nedarbo rūšys, lemiančios nedarbo lygio nustatymo paklaidas. Nedarbo tipai. Nedarbo priežastys ir mažinimo priemonės. Nedarbo priežastys. Nedarbo mažinimo priemonės. Nedarbo nuostoliai. Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai. Okano dėsnis. Užimtumo politika. Užimtumo programų finansavimas. Užimtumo politika. Užimtumo programų finansavimas. Nedarbo socialinės ir ekonominės pasekmės. Socialinės pasekmės. Ekonominės pasekmės. Psichologinės bedarbystės pasekmės. Nedarbo lygis. Tyrimo duomenų analizė ir jų rezultatai. Išvados.

Ištrauka

Temos aktualumas. Lietuvai žengiant į rinkos ekonomiką, susidūrėme su daugeliu pokyčių ir problemų. Bene svarbiausios iš jų Lietuvos gyventojams yra darbo rinkos problemos, nes pokyčiai darbo rinkoje tiesiogiai susiję su darbo jėga, t.y. žmonėmis. Darbas – gamybos veiksnys, kuris specifinis tuo, jog yra neatsiejamas nuo žmogaus. Darbas – tai ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Nuo situacijos darbo rinkoje didžiąja dalimi priklauso gerovė, žmonių psichologinė bei fizinė sveikata.
Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi, gyventojų užimtumo, nedarbo problemos yra aktualios visame pasaulyje. "Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Nėra tikslių ekonominių ar socialinių apskaičiavimų, tačiau manoma, kad 10 % nedarbas – grėsminga riba" [28].
Lietuvoje gyventojų užimtumo, nedarbo problemos tapo ypač aktualios po Lietuvos Nepriklausomybės, t.y. perėjus iš planinės į rinkos ekonomiją. Lietuvos visuomenė nebuvo psichologiškai pasirengusi priimti pokyčius darbo rinkoje, kurie reikalavo asmeniui pačiam rūpintis savo išsilavinimu, savo ateitimi. Žmonės (ypač vyresnio amžiaus) vis dar tikisi, jog jais pasirūpins valstybinė valdžia ir pasyviai laukia pagalbos iš šalies. Todėl egzistuoja didelis nepasirengusių darbo rinkai žmonių bei žemos kvalifikacijos darbininkų skaičius, nemažai žmonių tiesiog izoliavosi nuo besikeičiančios visuomenės (didėlė dalis ilgalaikių bedarbių).
Nedarbo problema Lietuvoje – naujas reiškinys; daugelis nesuvokia, kaip elgtis naujoje darbo rinkos situacijoje, trūksta darbo rinkos specialistų. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritmą, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui gyventojų labai apsunkina kasdieninį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida. "Siekiant probleminių asmenų grupių integravimo į darbo rinką, labai svarbu išnagrinėti probleminių darbo rinkos grupių susidarymo priežastis, jų ypatybes, situaciją darbo rinkoje" [17, 4].
Problema. Akivaizdu, kad nedarbas kaip problema egzistuoja. Atskiros asmenų grupės darbo rinkoje užima skirtingą padėtį: dažniau susiduria su nedarbo problema ir ilgiau lieka bedarbių gertose, gauna santykinai mažą darbo užmokestį, yra užimtos žemiausiuose hierarchiniuose įmonės lygmenyse. Asmenys, susiduriantys su minėtomis problemomis didžiąja dalimi yra moterys, jaunimas, pagyvenę asmenys, ilgalaikiai bedarbiai. Ši problema egzistuoja visame pasaulyje, bet yra ypač aktuali šalims, pereinančioms iš planinės į rinkos ekonomiką, nes trūksta šios problemos sprendimo patirties.
Tikslai. Atskleisti, kodėl nedarbas yra neišvengiamas, kas lemia jo lygį ir dinamiką, kokios yra nedarbo formos. Parodyti nedarbo priežastis ir aptarti Lietuvos gyventojų nedarbo problemas socialiniu ir ekonominiu aspektais. Pateikti pasiūlymus probleminių asmenų grupių situacijos darbo rinkoje gerinimui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-04
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis44 puslapiai 
Literatūros šaltiniai28 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis102.71 KB
Autoriusaneta
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Uzimtumas ir nedarbas nedarbo rusys. Nedarbo priezastys ir kitimas Baltijos salyse 1991 2005 metais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą