Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Skurdo lygio Lietuvoje statistinė analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Skurdo lygio Lietuvoje statistinė analizė

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344
Aprašymas

Santrauka. Summary. Įvadas. Darbo tikslas – išanalizuoti skurdo lygį Lietuvoje, atlikti skurdo lygio prognozę 2008 metams ir atskleisti jo mažinimo galimybes. Skurdo statistinės analizės teoriniai pagrindai. Skurdo samprata. Statistiniai duomenų apie skurdą šaltiniai. Skurdo rūšys, rodikliai ir jo įvertinimo metodai. Skurdo lygio statistinė analizė. Skurdo atsiradimo priežastys. Skrudo lygis Lietuvoje. Skurdo lygis pagal šeimos dydį. Skurdo lygis pagal lytį. Skurdo lygis pagal gyvenamą vietovę. Skurdo lygio mažinimas. Vyriausybinio sektoriaus priemonės. Nevyriausybinio sektoriaus priemonės. Vyriausybės politika, sprendžiant skurdo lygio mažinimą. Išvados. Priedai (3 psl.).

Ištrauka

Pastarasis dešimtmetis Lietuvai buvo nelengvas: vyraujantis smulkus ūkis, žemas darbo našumas, įmonių bankrotai, užsitęsusi agrarinė reforma, dideli valstybės įsiskolinimai žemdirbiams, nepakankamai išvystyta kaimo ir miestelių infrastruktūra, neaiški kaimo ateities perspektyva, vis didėjanti infliacija. Pastarieji veiksniai nepalankiai atsiliepė ekonominei ir socialinei gyventojų būklei: sumažėjo užimtumas, išaugo nedarbas, smuko gyvenimo lygis, pablogėjo demografiniai rodikliai, sąlygos švietimo, sveikatos apsaugos, laisvalaikio, kultūros srityse, išaugo nusikalstamumas, gyventojų migracija ir emigracija.
Nuo 1993 m. pradžios, pradėjus reformas žemės ūkyje, gyventojų skaičius kaime pradėjo didėti, nes dalis miesto gyventojų, atgavusių tėvų ar giminaičių žemę, sugrįžo į kaimą. Tačiau dėl nepasisekusio ūkininkavimo, mažai žinių turintiems "miesčionims", nesusitvarkiusiems su žemės ūkio darbų sunkumais, fizinio darbo našta, užsitęsusio žemės grąžinimo ar kitų priežasčių, dalis miestiečių vėl grįžo atgal į miestą, kita dalis žmonių netekusių darbo ir mieste, ir kaime pradėjo "degraduoti". Atsirado didžiulė terpė bedarbystei, skurdui ir socialinei atskirčiai plėtotis.
Skurdo protrūkis Lietuvoje buvo labai didelis, tuometinės valstybės valdžios nemokėjimas išspręsti pagrindinės šalies ekonominės ir socialinės problemos išdavos jaučiamos iki šiol. Žmonės nebuvo pasiruošę socialinei adaptacijai, jų socialinė aplinka buvo sugriauta. Iki šių dienų praėjus nuo agrarinės reformos daugiau kaip penkiolikai metų, jaučiamos didelės ekonominės ir socialinės problemos.
Kaimo vietovėse patekimo į skurdo grupę tikimybė yra daug didesnė nei mieste. Skurdo paplitimo pagal teritoriją Lietuvoje duomenys rodo, jog kaime skurdo lygis daugiau kaip du kartus didesnis nei mieste. Dauguma save skurstančiais laikančių yra bedarbiai. Daugiausiai skurstančiųjų gyventojų pasitaiko gausiose šeimose, kurių šeimos maitintojas yra bedarbis, vienišų motinų ar neįgaliųjų, vidutinio amžiaus bedarbių grupėje.
Skurdo Lietuvoje tyrimai rodo, kad jo išdavos priklauso nuo šių pagrindinių socialinių veiksnių: vyraujanti bedarbystė, mažos pajamos, pačių žmonių nenorėjimas keistis, nemokėjimas prisitaikyti prie šiuolaikinės rinkos ekonomikos, pasyvus gyvenimo būdas ir iki šių dienų vyraujanti nostalgija "tarybiniams laikams".
Didėjant skurdo lygiui Lietuvoje, didėjo ir skaičius žmonių, kurie jautėsi už socialinės atskirties ribų, nes negalėjo patenkinti savo poreikių, nes nemokėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Žmonių gyvenimo kokybę lemia tik tinkamai išplėtotos socialinės infrastruktūros paslaugos, kurios mažina arba nesukuria sąlygų formuotis socialinei atskirčiai kaime ir mieste. Investicijų į kaimo socialinę infrastruktūrą būtinybė – vienas iš svarbiausių, siekiant aukštesnės kaimo vietovių gyvenimo kokybės ir gyventojų integracijos į visuomenę užtikrinimo, pajamų lygio minimalaus skirtumo. Kaimo gyventojus vis labiau domina bendra jų gyvenimo kokybė, t.y. sveikatos, saugumo, asmeninio tobulėjimo ir ypač laisvalaikio kokybės klausimai.
Šiame darbe išanalizuosiu skurdo lygį Lietuvoje, bus pateikti rodikliai, leidžiantys nustatyti 2001 – 2006 m. skurdo rodiklių kitimo dėsningumus.
Tyrimo objektas – skurdo lygis Lietuvoje.
Darbo tikslas – išanalizuoti skurdo lygį Lietuvoje, atlikti skurdo lygio prognozę 2008 metams ir atskleisti jo mažinimo galimybes.
Baigiamojo darbo uždaviniai:
1) išsiaiškinti skurdo sampratą;
2) išnagrinėti statistinių duomenų apie skurdą šaltinius ir aptarti jo statistinės analizės metodus;
3) atlikti skurdo lygio Lietuvoje analizę;
4) aptarti skurdo mažinimo kryptis.
Tyrimo metodai: antrinių duomenų analizė ir sintezė, palyginimo, dinaminė ir struktūrinė analizės, mažiausiųjų kvadratų, grafinio vaizdavimo ir kiti metodai.
Darbas parengtas panaudojus metinius "Namų ūkio gyvenimo lygio ir santykinio skurdo" pranešimus, "Namų ūkių biudžetų tyrimų" rezultatus, mokslinę, statistinę bei ekonominę literatūrą, susijusią su skurdo lygio mažinimu. Vadovaujantis 5 metų faktiškais duomenimis bus apskaičiuotos analizuojamų rodiklių perspektyvos, atlikta skurdo lygio Lietuvoje prognozė.


Pastarasis dešimtmetis Lietuvai buvo nelengvas: vyraujantis smulkus ūkis, žemas darbo našumas, įmonių bankrotai, užsitęsusi agrarinė reforma, dideli valstybės įsiskolinimai žemdirbiams, nepakankamai išvystyta kaimo ir miestelių infrastruktūra, neaiški kaimo ateities perspektyva, vis didėjanti infliacija. Pastarieji veiksniai nepalankiai atsiliepė ekonominei ir socialinei gyventojų būklei: sumažėjo užimtumas, išaugo nedarbas, smuko gyvenimo lygis, pablogėjo demografiniai rodikliai, sąlygos švietimo, sveikatos apsaugos, laisvalaikio, kultūros srityse, išaugo nusikalstamumas, gyventojų migracija ir emigracija.
Nuo 1993 m. pradžios, pradėjus reformas žemės ūkyje, gyventojų skaičius kaime pradėjo didėti, nes dalis miesto gyventojų, atgavusių tėvų ar giminaičių žemę, sugrįžo į kaimą. Tačiau dėl nepasisekusio ūkininkavimo, mažai žinių turintiems "miesčionims", nesusitvarkiusiems su žemės ūkio darbų sunkumais, fizinio darbo našta, užsitęsusio žemės grąžinimo ar kitų priežasčių, dalis miestiečių vėl grįžo atgal į miestą, kita dalis žmonių netekusių darbo ir mieste, ir kaime pradėjo "degraduoti". Atsirado didžiulė terpė bedarbystei, skurdui ir socialinei atskirčiai plėtotis.
Skurdo protrūkis Lietuvoje buvo labai didelis, tuometinės valstybės valdžios nemokėjimas išspręsti pagrindinės šalies ekonominės ir socialinės problemos išdavos jaučiamos iki šiol. Žmonės nebuvo pasiruošę socialinei adaptacijai, jų socialinė aplinka buvo sugriauta. Iki šių dienų praėjus nuo agrarinės reformos daugiau kaip penkiolikai metų, jaučiamos didelės ekonominės ir socialinės problemos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-05
DalykasMakroekonomikos diplominis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis40 puslapių 
Literatūros šaltiniai30 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis84.66 KB
AutoriusIngrida
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. V. Čiulevičienė
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Skurdo lygio Lietuvoje statistine analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 40 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 5 Klasė/kursas
  • doc. dr. V. Čiulevičienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą