Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) (6)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) (6)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) raida. BŽŪP principai ir tikslai. Bendrosios Žemės ūkio politikos trūkumai. BŽŪP reformos. Esminiai MacSharry’o reformos punktai. "Darbotvarkė 2000". "Darbotvarkės 2000" tikslai žemės ūkio srityje. Tikslai ir fondai. SAPARD programa. SAPARD pagrindiniai tikslai. Phare programa. Išvados.

Ištrauka

Šiame darbe nagrinėjama nuosekliai išplėtota perskirstomojo pobūdžio Europos Bendrijos politika, kurios svarbiausia paskirtis – iš Bendrijos Biudžeto subsidijuoti žemės ūkio sektorių. Referate pateikiama bendrosios žemės ūkio politikos esmė ir tikslai. Taip pat atsispindi šios politikos raida bei labai svarbi 1992 m. bendrosios žemės ūkio politikos reforma ir jos pasekmės žemės ūkiui. Be to nagrinėjama šios politikos pagrindiniai pokyčiai pagal ,,Darbotvarkę 2000". Pateikiama SAPARD ir PHARE progrmaų esmė.
Žemės ūkis – tai viena iš seniausių žmogaus verslo rūšių, kuri apima augalų auginimą, gyvulių veisimą ir pirminį augalininkystės bei gyvulininkystės produktų apdirbimą. Žemės ūkis teikia žmonėms maisto, o pramonei – žaliavų. Kaip jau rodo pats šios šakos pavadinimas, čia svarbiausia gamybos priemonė yra žemė, o gamybos ir žmonių darbo sąlygos dėl to taip pat yra ypatingos. Žemės ūkis yra glaudžiai susijęs su gamta ir priklauso nuo jos "įnorių" bei "išdaigų".
Žemės ūkis – ne tik viena iš seniausių verslo šakų, ilgus amžius jis buvo ir pats svarbiausias žmonių verslas. Todėl ilgą laiką Europoje ir netgi visame pasaulyje daugiausia žmonių dirbo būtent žemės ūkyje. Kaip tik dėl to ir patys įtakingiausi bei svarbiausi žmonės tuometinėse visuomenėse buvo būtent stambių žemės valdų savininkai – feodalai. Kas valdė žemę, tas buvo turtingas ir galingas. Tačiau XIX amžiuje Europoje prasidėjus pramoniniam perversmui padėtis ėmė iš esmės keistis. Žemės ūkis pamažu nustojo būti "verslo karaliumi". Jo vietą užėmė pramoninė gamyba. Žemės ūkyje dirbo vis mažiau žmonių, o žemės naudmenų nuosavybė nustojo būti išimtiniu galios ir turto simboliu.
XX amžiuje Europoje ir susiklostė tradicija, kad žemės ūkio verslas, daug labiau negu pramonė, tapo valstybių vyriausybių ypač globojama ir iš valstybių iždo papildomai remiama ūkio šaka. Žinoma, įvairiose Europos šalyse žemės ūkis buvo remiamas skirtingai. Tai priklausė visų pirma nuo šalies (jos viso ūkio) pajėgumo, taip pat ir nuo lėšų žemės ūkiui remti. Vienos valstybės (Vokietija, Nyderlandai) turėjo efektyvesnį žemės ūkį, jame dirbo mažiau žmonių ir veikė stambesni ūkiai, todėl jiems paramos reikėjo mažiau. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, vyravo smulkus ir mažai efektyvūs ūkiai, kuriuose buvo užimta daugiau žmonių, ir čia paramos žemės ūkiui reikėjo daugiau.
Kai 1956 m. šešios Europos valstybės – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija – olandų siūlymu pradėjo svarstyti, kaip sukurti bendrą ir vientisą rinką savo pramonės gaminiams, prancūzai ir iškėlė klausimą, ką daryti su parama žemės ūkiui. Tuometiniai Prancūzijos vyriausybės atstovai laikėsi gana griežtos pozicijos ir pareiškė, kad jiems rinkos pramonės gaminiams susivienijimas gali būti priimtinas tik jei kartu bus sukurta ir bendra žemės ūkio rėmimo sistema. Kitos šalys nebuvo tokios kategoriško ir, būdamos ypač suinteresuotos bendrosios rinkos kūrimu, sutiko patenkinti Prancūzijos pageidavimą.
Taip 1957 m. sukurtai Europos ekonominei bendrijai buvo iškeltas tikslas ne tik suformuoti bendrąją rinką, bet ir parengti bei įgyvendinti bendros žemės ūkio politikos planą. Taip ir gimė garsioji ir prieštaringoji Europos Bendrijos bendroji žemės ūkio politika. Ši Europos Bendrijos politika ypač pagarsėjo dėl to, kad iš pradžių ji buvo labai sėkminga ir užtikrino spartų Europos žemės ūkio klestėjimą. Europos Bendrijos valstybės palaipsniui galėjo visiškai atsisakyti tų žemės gaminių, kuriuos buvo galima pagaminti Europos klimatinėje zonoje, importo. Tačiau ilgainiui ji pasidarė pernelyg sunkia finansine našta netgi turtingoms Vakarų Europos valstybėms. Mat bendroji žemės ūkio politika buvo grindžiama tuo, kad Europos Bendrija iš anksto žemdirbiams įsipareigodavo nustatytomis kainomis supirkti jų pagamintą produkciją.kol žemės ūkio produktų trūko, tol sistema veikė sėkmingai, tačiau kaip tik dėl to žemės ūkis sparčiai augo ir produktų buvo prigaminta daugiau negu reikia. Tuomet ir iškilo klausimas, ką daryti su nereikalingu pertekliumi, kurį Europos Bendrija buvo įsipareigojusi nupirkti.
Maždaug aštuntame dešimtmetyje pertekliniai ,,sviesto kalnai" ir ,,vyno ežerai" Europos Bendrijos politikams kėlė didžiausią galvos skausmą. Politikai tapo savo pačių sukurtos politikos įkaitais. Viena vertus, buvo akivaizdu, kad esamą žemės ūkio rėmimo sistemą reikia keisti, antra vertus, siūlomoms reformoms priešinosi gerai organizuoti žemdirbiai ir jų rėmėjai, kurie nenorėjo prarasti dosnios paramos, todėl prireikė beveik dešimties metų, kol galų gale reformos prasidėjo.
Taip Europos Bendrija pamažu ėmė riboti paramą žemės ūkiui, skirti ją tik našesniems, perspektyvesniems ir ekologiškesniems ūkiams, skatinti dalį žemės naudmenų apželdinti miškais ir t. t. tačiau, nepaisant devintojo dešimtmečio pradžioje pradėtų reformų, Europos Bendrijos bendrai žemės ūkio politikai ir šiandien iš Bendrijos biudžeto skiriama daugiausia lėšų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-06
DalykasMakroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis21.19 KB
Autoriusvytragyte
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasN. Narbutienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos (ES) bendroji zemes ukio politika (BZUP) (6) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 12 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • N. Narbutienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą