Valstybės skolinimosi politiką realizuojančios priemonės

Įvadas. Tikslas – pasitelkus analizės metodą, išskirti valstybės skolinimosi politiką realizuojančias priemones ir jų ryšį su valstybės skola. Lietuvos valstybės skolinimosi politikos samprata. Valstybės skolos samprata. Valstybės skolos sąvoka. Lietuvos valstybės skolos struktūra. Lietuvos valstybės skolinimosi politika. Valstybės skolinimosi politikos ryšys valstybės skolos valdymu. Lietuvos valstybės skolinimosi poreikis. Valstybės skolos priemonės. Lietuvos valstybės skolinimosi tendencijos bei skolinimosi galimybės. Lietuvos valstybės skolinimasis 2004-2005 metais. Lietuvos valstybės skolinimasis 2007-2008 metais. Lietuvos valstybės skolinimosi galimybės. Išvados. Priedai (10).

Temos aktualumas. Valstybės skolinimosi poreikį lemia įvairūs veiksniai, tačiau dabartiniu metu, esant daugelyje pasaulio šalių finansinei krizei, nėra valstybės, kuri nesusidūrė ar artimoje ateityje nesusidurs su biudžeto deficitu. Būtent krizė šiandien įtakoja biudžeto deficito didėjimą daugelyje valstybių tarp jų ir Lietuvoje, dėl nesurenkamų reikiamų pajamų į valstybės biudžetą ar kitų sąlygų. Biudžeto deficitas, daugelio autorių, ekonomistų, finansininkų nuomone, yra pagrindinė priežastis skolintis valstybei. Kasmet formuojamas deficitinis valstybės biudžetas paprastai reiškia, jog didėja valstybės skola.
Vertinant valstybės skolą ir jos augimo tendencijas kiekvienoje konkrečioje valstybėje, pirmiausia reikia atsižvelgti ne į absoliučią skolų sumą, bet į kai kuriuos rodiklius, skolinimosi priemones, kurios objektyviai rodo, kokia yra valstybės skolos našta valstybei ir ar skolinimosi tendencija palanki valstybėje vykstantiems ekonominiams procesams. Todėl tinkamai išanalizavus valstybės skolos sampratą, skolinimosi politiką, galima nustatyti skolinimosi politiką realizuojančias priemones ir jų reikšmę valstybės skolinimosi politikai.
Temos naujumas. Ištyrusi įvairius Lietuvos autorių mokslinius tiriamojo ir aprašomojo pobūdžio literatūros šaltinius, nustačiau, kad "valstybės skolinimosi politiką realizuojančių priemonių" tema nėra parengta panašaus pobūdžio straipsnių ar publikacijų. Pagrindiniai šia tema aptarti klausimai netiesiogiai arba per siaurai paliečiami kai kuriose finansinio pobūdžio knygose, publikacijose, moksliniuose darbuose diskutuojant apie valstybės finansus, valstybės skolą, jos valdymo politiką bei Lietuvos Respublikos įstatymuose, nuostatuose ir panašaus pobūdžio dokumentuose. Todėl šiame darbe atlikau valstybės skolos tema esamos literatūros analizę ir pasinaudojusi šia susisteminta informacija stengiausi pabrėžti ne valstybės skolą kaip dauguma autorių, bet valstybės skolinimosi politiką ir ją realizuojančias priemones.
Šiame kursiniame darbe sprendžiama problema – valstybės skolinimosi politikos realizuojančių priemonių neapibrėžtumas.
Kursinio darbo objektas – valstybės skolinimosi politiką realizuojančios priemonės.
Kursinio darbo tikslas – pasitelkus analizės metodą, išskirti valstybės skolinimosi politiką realizuojančias priemones ir jų ryšį su valstybės skola.
Kursinio darbo tikslui realizuoti iškelti šie uždaviniai:
1. Apibrėžti Lietuvos valstybės skolos sąvoką, jos struktūrą;
2. Išnagrinėti valstybės skolinimosi politikos veikimo principus;
3. Apibrėžti valstybės skolą realizuojančias priemones;
4. Išanalizuoti Lietuvos valstybės skolinimosi tendencijas bei galimybes.

Naudoti tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė, kuri taikyta analizuojant valstybės skolą, skolinimosi politikos ypatumus bei Lietuvos valstybės skolinimosi priemones;
2. Publicistinės literatūros analizė daugiausia naudota apibrėžiant skolinimosi priemones bei analizuojant skolinimosi tendencijas ir galimybes Lietuvoje;
3. Statistinių duomenų analizė taikyta statistinių duomenų įvertinimui reikalingų Lietuvos valstybės skolinimosi tendencijoms išnagrinėti.
Kursiniame darbe naudotasi Lietuvos autorių knygomis bei keleto užsienio informacijos šaltiniais. Tai būtų Kristinos Levišauskaitės, Giedriaus Rūkšio, Eugenijos Buškevičiūtės, Buckiūnienės Olgos, Meidūno Vitoldo, Balčiūno Norberto, Banelienės Rūtos mokslinėmis knygomis, Žanetos Štuopytės moksliniais darbais, statistikos departamento, finansų ministerijos statistiniais duomenimis, Tarptautinio valiutos fondo informacija bei Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu.
Apibrėžtos skolinimosi politiką realizuojančios priemonės padėtų ateityje tirti įvairias problemas valstybės skolinimosi politikoje. Šios nustatytos priemonės gali būti naudingos ne tik valstybės skolinimosi politikai, bet ir visai Lietuvos finansinei padėčiai tirti.
Sunkiausia rašant darbą buvo surinkti literatūrą apie valstybės skolą ir išskirti kursinio darbo temai reikalingą informaciją. Vos keletas Lietuvos autorių savo knygose ar publikacijose giliau išnagrinėjo valstybės skolą, bet ne skolinimosi politiką realizuojančias priemones. Todėl norint aprašyti valstybės skolinimosi politiką realizuojančias priemones, teko pasitelkti bendrą perskaitytos literatūros apie valstybės skolą supratimą. Tačiau išsikeltus kursinio darbo uždavinius pavyko įgyvendinti ir tikslas buvo pasiektas. ...