Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Makroekonomika>Makroekonomika (91)
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Makroekonomika (91)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Makroekonomikos egzamino klausimai ir atsakymai. Makroekonomikos objektas. Pagrindiniai ekonomikos tikslai. Nacionalinio produkto samprata ir rodikliai. Nacionalinio produkto [BNP, BVP] skaičiavimo metodai. Nominalus, realus BNP. Faktinės ir sugretinamos kainos. Kainų indeksai. BNP skaičiavimas išlaidomis. BNP skaičiavimas pajamomis. Visuomeninė paklausa ir pasiūla, jų veiksniai. Visuomeninės paklausos struktūra. Polinkio vartoti ir taupyti rodikliai ir veiksniai. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo kitimas. Recesijos tarpsnis, jo atsiradimo priežastys ir eliminavimas. Infliacijos tarpsnis, jo atsiradimo priežastys ir eliminavimas. Verslo ciklo samprata, rūšys ir stadijos. Ciklinių svyravimų priežastys. Fiskalinės politikos esmė, tikslai ir priemonės. Valstybės biudžeto balansas, deficitas , valstybės skola. Mokesčių vaidmuo fiskalinėje politikoje. Pinigų samprata, funkcijos. Šiuolaikiniai pinigai. Pinigų kiekis, pasiūla, paklausa. Centrinio banko funkcijos, pinigų kiekio reguliavimo priemonės. Pinigų monetarinės politikos tikslai ir priemonė. Nedarbo samprata, rodikliai ir mažinimo priemonės. Infliacijos samprata, priežastys ir tipai. Antiinfliacinės politikos principai. Sąryšis tarp nedarbo ir infliacijos – Filipso kreivė. Ūkio stabilizavimo politikos samprata. Keinsistinis ir monitaristinis požiūriai. Ekonomikos augimo esmė, veiksniai ir pasekmės. Tarptautinės prekybos prielaidos, pranašumai ir prieštaravimai. Tarptautinės prekybos politikos kryptys ir mechanizmai. Tarptautinės investicijos, jų forma ir pritraukimas. Valiutos kursas, jo rūšys ir sistemos.

Ištrauka

Makroekonomikos teorijos objektas - didelių sudėtingų ekonominių sistemų(ES, PPO) funkcionavimas ir kaitos procesas. Pagrindinis uždavinys-paaiškinti ekonominių procesų priežastis, parametrus ir numatyti jų valdymo norima kryptimi principus bei priemones. Dominuoja pagrindinis ekonomikos teorijos ir praktikos tikslas – sukurti tokią ekonominę politiką, kuri sumažintų žmonių visuomenines problemas ir padidintų naudą, gaunamą iš jų veiklos.
Makroekonomika daugiausiai skiria dėmesio šiems tikslams:
1. Pasiekti žemą nedarbo lygį.
2. Užtikrinti santykinį kainų stabilumą(t.y. išvengti vidutinių kainų lygio staigių ir ženklių kylimų ar nuosmukių)
3. Užtikrinti ekonomikos augimą.(t.y. pastovų ūkio gamybinio pajėgumo kylimą, pasireiškiantį nacionalinio produkto apimties didėjimu.
4. Užtikrinti ekonomikos efektyvumą.(siekti gauti kuo daugiau naudos objektyviai vartojant ribotus išteklius.
a. Technologinis efektyvumas-kai konkreti vienoda prekė gaminama mažiausiais kaštais.
b. Alokacinis - kai optimaliai paskirsčius išteklius prekių rinkiniai gaminami mažiausiais kaštais arba parenkami tinkamiausi prekių deriniai.
5. Siekti teisingesnio pajamų pasiskirstymo. Mažinti skurdą:
a. Didinti ekonomikos augimą
b. Kitaip paskirstyti sukurtą BVP ar pridėtinę vertę, neturtingųjų naudai.
Kiti tikslai:
1. Subalansuoti valstybės biudžetą
2. Valstybės skolos mažinimas
3. Eksporto didinimas
2. Nacionalinio produkto samprata ir rodikliai
Nacionalinis produktas - tai pinigais išreikšta vertė prekių ir paslaugų, kurias pagamina šalis per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus). Rodikliai:
1. Nacionalinis turtas. Visos visuomenės sukauptos gėrybės, kurias sukūrė buvusios ir esamos kartos. Šalies statistikoje tai nefinansinis turtas, kurį sudaro materialus(pastatai, žemė...) ir nematerialus (patentai, prestižas) ir finansinis turtas (mokėjimo priemonės, finansiniai reikalavimai.
2. BNP(bendras nacionalinis produktas)- visų baigtinių prekių bei paslaugų pagamintų per tam tikrą laikotarpį, piniginių verčių suma. Konkrečiai – pridėtinių verčių suma. Baigtinė prekė – ta kuri pasiekia savo galutinį vartotoją, t.y. kuri nevartojama kaip sąnaudos kitai prekei pagaminti. Pridėtinė vertė - skirtumas tarp įmonės pagamintos produkcijos rinkos kainom ir jos gamybai pirktų prekių bei paslaugų kainų. Ja taip pat laikoma nacionalinio biudžeto lėšomis teikiamos paslaugos(švietimo, sveikatos apsaugos...).
Bendrasis vidinis (tėvyninis) nacionalinis produktas parodo šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų rinkos vertę, ignoruojant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šioje šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas. Jis apskaitomas gamybos veiksnių kaštais, kurių suma nustatoma sudedant pridėtinę vertę kiekvienoje šakoje ir įmonėje.
3. BVP (bendras vidaus produktas) - skaičiuojamas kaip kiekvienos ekonominės veiklos pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš bendrojo produkcijos išleidimo atėmus tarpinį vartojimą. Skirtumą tarp BNP ir BVP sudaro kompensacijų (t.y. darbo užmokesčio ir įmokų soc. draudimui) ir dividendų (pelno norma skiriama...) bei palūkanų. Visų šių 3 gaunamų iš užsienio ir dirbančių Lietuvoje užsieniečių tų pačių pajamų.
4. GNP (grynasis nacionalinis produktas) - tai nacionalinio produkto skaičiavimas be amortizacijos sumos. Problema - neįmanoma visiškai nustatyti realaus darbo priemonių nusidėvėjimo masto (amortizacijos). Praktikoje GNP vartojamas retai, tik sudarant ekonometrinius modelius.
Grynasis nacionalinis produktas (GNP) Tai BNP – Amortizacija. GNP parodo produkciją, kuri lieka vartoti visuomenei ir išplečia gamybinį kapitalą. Bet kadangi tiksliai apibrėžti amortizaciją sunku, dažniau skaičiuojamas BNP, o ne GNP.
5. NP (nacionalinės pajamos) - jos atskaitomos iš GNP netiesioginius verslo mokesčius arba sumuojant atlyginimus, pelną, palūkanas ir nuomos mokesčius.
Nacionalinės pajamos (NP) Kartais BNP vadinamas nacionalinėmis pajamomis. Tačiau tiksliau NP=GNP-netiesioginiai verslo mokesčiai. NP parodo tą visuomenėje sukurtą pajamų dalį, kurią galima pavadinti visuomenės gamybos grynąja išeiga (net output), sudarančia gamybos veiksnių pajamų (veiksnių kaštų) sumą, t.y. vertė, kuri atitenka gamybos veiksnių savininkams. Šis rodiklis retai naudojamas.
6. AP (asmeninės pajamos) - tai asmenims, namų ūkiams atitenkanti BNP dalis kaip jų ūkinės veiklos rezultatas, taip pat gaunami išmokėjimai iš valstybės biudžeto arba bendrovių lėšų (dividendų).
Asmeninės pajamos (AP) Tai ta BNP dalis, kuri faktiškai atitenka individams. Mat dalis pajamų nepakliūna į šeimininkų rankas. NP – įnašai soc. Draudimui – nepaskirstytas korporacijų pelnas - pelno mokestis + transferiniai išmokėjimai.
7. DP (disponuojamos pajamos) - tai lėšos, kurias individai, namų ūkiai gali laisvai naudoti, vartojimui ir taupymui. Jos apskaitomos iš asmeninių pajamų, atimant priskaitytus asmeninius mokesčius, t.y. pajamų, turto, paveldėjimo mokesčiu.
Disponuojamos pajamos (DP) Ne visomis asmeninėmis pajamomis individai disponuoja. AP – asmeniniai mokesčiai (pajamų, turto ir paveldėjimo).
Dažniausiai naudojamas rodiklis – BNP. Tačiau jis netiksliai atspindi gerovę: jis neatspindi darbo natūriniame ūkyje rezultatų, neatspindi neigiamų ekonomikos augimo padarinių gamtai, žmonių sveikatai ir saugumui ir pan. Šiek tiek tiksliau kai skaičiuojama BNP vienam gyventojui.
BNP pastoviai auga, nes vis efektyviau panaudojami gamybos veiksniai, auga našumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-10-10
DalykasMakroekonomikos konspektas
KategorijaEkonomika >  Makroekonomika
TipasKonspektai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis54.95 KB
Autoriusgatasalvaje
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2011 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasLiukaitis
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasFundamentinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Makroekonomika (91) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 14 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Liukaitis
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą