Šperos.lt > Ekonomika > Makroekonomika
Makroekonomika

(1244 darbai)

Makroekonomika (4)Ekonomikos sistemos tikslai. Ekonomikos sistema. Visiškas užimtumas. Kainų lygio stabilumas. Ekonominis augimas. Palanki palūkanų norma. Palanki bendros paklausos didėjimui valstybės biudžeto būsena. Valstybės biudžetas. Mokėjimo balanso pusiausvyra. Mokėjimo balansas. Mokėjimų balanso deficitas. Istorinė ekonomikos sistemų raida. Skaityti daugiau
Makroekonomika (40)Pinigų, prekių ir darbo rinkų sąveika. Visuminė paklausa ir kainų lygis. Pinigų, prekių ir darbo rinkų sąveika. Visuminė paklausa ir kainų lygis. Darbo rinka ir visuminė pasiūla. Visuminės pasiūlos tyrimas darbo rinkos paklausos ir pasiūlos analize. Visuminės pasiūlos tyrimas susiejant užimtumą, gaminamą produktą ir kainas. Monetarinės ir fiskalinės politikos įtaka visuminei paklausai. Darbo užmokestis darbo rinkoje. Skaityti daugiau
Makroekonomika (41)Gamybos apimties matavimo problema. Bendrojo nacionalinio produkto (BNP) skaičiavimo būdai. Baigtinio ir tarpinio produkto samprata. Bendrojo nacionalinio produkto (BNP) skaičiavimo būdai. Gamybos apimties matavimo problema. Baigtinio ir tarpinio produkto samprata. Nedarbo pasekmės. Nedarbo mažinimo ir nedarbo pasekmių neutralizavimo priemonės. Natūralaus nedarbo samprata. Nedarbo pasekmės. Nedarbo mažinimo ir nedarbo pasekmių neutralizavimo priemonės. Valiutų rinka. Valiutos kurso sąvoka. Šiuolaikinių valiutos kursų rūšys. Lankstūs (plaukiojantys) valiutų kursai. Pasaulio bankas. Tarptautinių kreditų vaidmuo, neigiamos pasekmės. Tarptautinio kredito formos. Pasaulio bankas (PB). Tarptautinių kreditų vaidmuo, neigiamos pasekmės. Tarptautinio kredito formos. Skaityti daugiau
Makroekonomika (42)Nacionalinis produktas. Apskaičiuoti BVP. Ar reikia išvengti kartotino prekių ir paslaugų apskaičiavimo nustatant BVP? Kodėl? Kaip tai atliekama? Grafike pavaizduokite trumpo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreives bei paaiškinkite skirtumus. Visuminė paklausa ir pasiūla. Visuminės paklausos ir pasiūlos modeliu pagrįskite, kaip šis dalykas paveiks realųjį bendrąjį vidaus produktą ir kainų lygį. Remdamiesi visuminės paklausos ir pasiūlos kreivėmis paaiškinkite, kaip atsiranda kaštų sukelta infliacija. Kokiu atveju nedarbą galima laikyti socialiai naudingu? "Politikai gali laikinai sumažinti natūralųjį nedarbo lygį, vykdydami skatinančiąją monetarinę politiką." Ar sutinkate su tokiu teiginiu? Nedarbas. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuokite darbo jėgos dydį, nedarbo ir užimtumo lygius. Gyventojų skaičius šalyse – 5000 tūkst. žmonių; asmenys, neturintys 16 metų, - 1000 tūkst. žm.; asmenys, esantys specialiose įstaigose (praradę darbingumą), - 200 tūkst. žm.; darbingi, bet darbo neieškantys asmenys,- 500 tūkst. žm.; pensininkai – 1000 tūkst. žm.; asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną, - 100 tūkst. žm.; bedarbiai – 230 tūkst. žm. Palūkanos. Apskaičiuoti, kuriam laikui reikia investuoti 4000 Lt sumą, kad gautumėte 7000 Lt sumą, kai paprastųjų palūkanų norma yra 15 procentų. Jūs galite savo išradimą parduoti arba įgyvendinti. Parduodamas iš karto gautumėte 500 000 Lt. Įgyvendindamas išradimą, jūs kas pusmetį 3 metus gautumėte po 100 000 Lt. pajamų. Kuris variantas naudingesnis, jei palūkanų norma lygi 8 procentai? Skaityti daugiau
Makroekonomika (43)Makroekonomika. Nacionalinių sąskaitų sistema. BNP ir jo skaičiavimo būdai. Kiti nacionalinės sąskaitybos rodikliai. Kainų lygis ir jo įtakos nustatymas. Darbo jėgos naudojimo rodikliai. Pajamų ir produktų apytaka. Bendroji paklausa (AD) ir ją lemiantys veiksniai. Bendroji pasiūla (AS) keinsiniu ir klasikiniu požiūriu. Bendra pusiausvyra ir nukrypimai nuo jos. Keinsinės ekonomikos pusiausvyros analizės pagrindai: vartojimas, jo funkcija, grafikas, jį lemiantys veiksniai. Santaupos ir investicijos. Pusiausvyros susidarymas uždaros privačios ekonomikos sąlygomis. Tos pusiausvyros kitimas, multiplikatorius, taupymo paradoksas. Potenciali gamybos apimtis ir nukrypimai nuo jos: nuosmukiai ir infliacijos atotrūkiai. Valstybės pajamos ir išlaidos. Mokesčių įtaka ekonominei pusiausvyrai. Mokesčių arba valstybės pajamų multiplikatorius. Valstybės išlaidų įtaka ekonomikos pusiausvyrai. Fiskalinė politika ir jos įvertinimas. Valstybės biudžetas ir jo subalansavimo problema. Visiško užimtumo biudžetas. Fiskalinė politika. Valstybės skola. Ekonominės pusiausvyros kitimas atviros ekonomikos sąlygomis. Pinigai ir monetarinė politika. Pinigų kilmė, esmė, funkcijos. Šiuolaikiniai pinigai ir jų rūšys. Pinigų paklausa ir pasiūla. Pusiausvyra pinigų rinkoje. Komerciniai bankai ir jų galimybės keisti pinigų pasiūlą. Monetarinė politika ir jos priemonės. Centrinio banko vaidmuo įgyvendinant monetarinę politiką. Bendroji ekonomikos pusiausvyra. Prekių rinkos pusiausvyra ir IS tiesė. Pinigų rinkos pusiausvyra ir LM tiesė. IS ir LM modelis ir naudojimas įvertinant fiskalinę ir monetarinę politiką. Pagrindinės makroekonomikos problemos: darbo rinka ir nedarbas. Jo rūšys ir rodikliai. Visiško užimtumo lygis = darbo jėga – natūralaus nedarbo lygis. Infliacija ir jos klasifikavimo kriterijai. Infliacijos ir nedarbo sąveika. Ekonomikos svyravimas ir jos augimas. Ekonomikos ciklinis vystymasis. Ekonomikos augimo esmė, tipai ir veiksniai. Ekonomikos augimo teigiamos pasekmės. Kiekybiniai ekonomikos augimo modeliai. Tarptautiniai ekonominiai santykiai. Tarptautinių ekonominių santykių atsiradimų priežastys ir tų santykių formos. Tarptautinė prekyba ir jos įtaka ekonomikos pusiausvyrai. Tarptautinis kapitalo judėjimas. Tarptautiniai valiutiniai santykiai. Mokėjimų balansas. Skaityti daugiau
Makroekonomika (44)Grynasis nacionalinis produktas (GNP). Nacionalinės pajamos. Asmeninės pajamos. Disponuojamos pajamos. Lietuvos užsienio prekyba. Demografinė žmonijos problema. Uždavinys: Baikite pildyti užimtumo Lietuvoje 1991–1995 metų lentelę. Skaityti daugiau
Makroekonomika (45)Makroekonomikos laboratoriniai darbai. Pagrindinių makroekonomikos rodiklių apskaičiavimas. Vartojimo ir investicijų funkcijos. Pusiausvyros bendrojo nacionalinio produkto apimties nustatymas grynai privačios ir mišrios uždaros ekonomikos modeliuose. Fiskalinės politikos įtaka vartojimo išlaidoms, bendrajai paklausai ir pusiausvyros bendrajam nacionaliniam produktui. Pinigai ir pinigų politika. Skaityti daugiau
Makroekonomika (46)Pagal lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuoti: a) RBNP, infliacijos lygį per metus, NBNP ir RBNP padidėjimo tempus; b) nubraižyti NBNP ir RBNP absoliutaus kitimo grafiką, paaiškinti jų tarpusavio ryšį; c) nubraižyti NBNP ir RBNP padidėjimo tempų kitimo grafiką, paaiškinti jų tarpusavio ryšį. 2. Nustatyti metinius gamybos padidėjimo tempus D.Britanijoje, Japonijoje ir Italijoje ir pavaizduoti juos grafiškai. Apibūdinti kiekvienos šalies padidėjimo tempus visu laikotarpiu ir nustatyti, kurios šalies metiniai gamybos padidėjimo tempai yra sparčiausi. Lentelėje pateikti 1972 - 1981 metų realiojo ir nominalaus bendrojo nacionalinio produkto duomenys. Apskaičiuoti metinį: a) bendrojo nacionalinio produkto defliatorių; b) metinį infliacijos lygį; c) gautus (a) ir (b) punktų duomenis pavaizduokite grafiškai. 4 uždavinys. Pagal 4 lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuokite: a) bedarbių skaičių (tūkst. Žm.); b) nedarbo lygį (%); c) pavaizduokite grafiškai darbo jėgos, užimtumo ir bedarbių skaičiaus sąveikos kitimą; d) pavaizduokite grafiškai nedarbo lygio kitimą. Skaityti daugiau
Makroekonomika (47)Visuminė (bendroji) paklausa, jos veiksniai klasikiniu principu ir pagal Dž. Keinesą. Šalies darbo jėgos išteklių samprata. Nedarbo lygmuo. Nedarbo tipai. Užimtumo samprata. Tarptautinės prekybos ekonominės prielaidos. Tarptautinės prekybos nauda ir žala. Autarkinio ūkio samprata. Globalinės žemės ūkio ir maisto problemos sprendimo priemonės. Uždaviniai. Skaityti daugiau
Makroekonomika (48)Makroekonomikos tikslai. Nacionalinių sąskaitų sistema. Makroekonominiai dydžiai. Nominalusis ir realusis bendrasis produktas. Nelegalioji ekonomika. Grynoji ekonominė gerovė. BNP ir BVP ir jų matavimai. Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla. Skaityti daugiau
Makroekonomika (5)Svarbiausios mikroekonomikos problemos. Makroekonomikos rodikliai. Ekonomikos pusiausvyros pagrindai. Vyriausybės ir tarptautinių ekonominių ryšių įtaka ekonomikos pusiausvyrai. Valstybės biudžeto deficito problema ir valstybės skola bei jos aptarnavimas. Grynojo eksporto kitimų įtaka ekonomikos pusiausvyrai. Prekių ir pinigų rinkos pusiausvyra ir nukrypimai nuo jos. Monetarinė politika. Komercinių bankų galimybės keisti pinigų pasiūlos apimtį. Keinsinės makroekonomikos teorijos alternatyvos, monetarizmas ir racionalių lūkesčių teorija. Nedarbo ir infliacijos sąveika, ekonomikos stabilizavimas. Tarptautinė prekyba. Ekonomikos augimas. Nacionalinio produkto ir nacionalinių pajamų matavimas. Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla. Pusiausvyra ir nedarbas. Skaityti daugiau
Makroekonomika (50)Pinigai ir bankai. Pinigų kilmė, funkcijos ir formos. Pinigų pasiūla. Paklausos teorija. Paklausos teorija. Bankų kilmė, funkcijos ir rūšys. KB sistema ir banko pinigų kūrimas. Pinigų multiplikatorius. Centrinis bankas ir pinigų politika. Centrinio banko funkcijos ir jo veiklos ypatybės. Pinigų politika. Pinigų politikos arba pinigų pasiūlos įgyvendinimo priemonės. Pinigų politikos poveikis ekonomikai. Vyriausybės vertybinių popierių pardavimas atviroje rinkoje. Pinigų politikos efektyvumas. Bendroji ekonomikos pusiausvyra. Prekių rinka ir IS modelis. Pinigų rinka ir LM modelis. Bendroji ekonomikos pusiausvyra: IS-LM modelis. Fiskalinės ir pinigų politikos derinimas. Ekonomikos augimo samprata ir veiksniai. Ekonominis augimas ir ekonominės raidos cikliškumas. Darbo jėgos ir nedarbo sąvokos. Nedarbo priežastys. Nedarbo formos. Nedarbo padariniai. Nedarbo mažinimas ir užimtumo reguliavimas. Infliacijos samprata, formos ir nustatymo būdai. Infliacijos priežastys. Paklausos padidėjimo sukeltos infliacijos priežastys. Infliacijos ir nedarbo sąveika. Filipso kreivė. Ekonominiai ir socialiniai infliacijos padariniai. Tarptautinės prekybos politikos formos. Skaityti daugiau
Makroekonomika (51)Užduotys: Pagal lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuokite ir grafiškai pavaizduokite: Apskaičiuokite taupymo (S), bendrąją paklausą (AD), ribinį polinkį vartoti (MPC) ir ribinį polinkį taupyti (MPS); grafiškai pavaizduokite bendrosios paklausos struktūrą; Pusiausvyros nacionalinio produkto apimtį (YE), 450 tiesei nubrėžti įveskite papildomą duomenų stulpelį X=Y (b ir c užduotis atlikite viename grafike); Nustatykite ir pavaizduokite grafiškai naują pusiausvyros produkto apimtį (YE2), jei investicijos padidėjo 4 mlrd. Lt. Skaityti daugiau
Makroekonomika (52)Pagrindinės šiuolaikinės ekonomikos teorijos: keinsizmas ir monetarizmas. Svarbiausieji įvykiai, turėję didelės įtakos šių teorijų vystimuisi. Darbo rinka ir jos ištekliai. Nedarbas ir makroekonominės jo pasekmės. Vyriausybės poveikis nedarbo lygiui. Monetarinė politika, jos įgyvendinimo principai ir priemonės. Praktinė užduotis. Skaityti daugiau
Makroekonomika (53)Makroekonominių procesų įvertinimas. Makroekonomika kaip mokslas. Pagrindinės nacionalinės ekonomikos problemos. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai. Makroekonomika ir ekonominė politika. Ekonominės politikos tikslai, priemonės ir problemos. Verslo ciklas. Ekonominio ciklo fazės. Ciklinių svyravimų priežastys (ekonominės krizės ir jų cikliškumas). Anticiklinis reguliavimas. Bendrasis nacionalinis produktas. Nacionalinis produktas ir nacionalinės pajamos. BNP – pagrindinis nacionalinių sąskaitų rodiklis. BNP skaičiavimo metodas. Realusis ir nominalusis bendrasis nacionalinis produktas. Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai. Šešėlinė ekonomika. Bendroji paklausa ir bendroji pasiūla. Bendrosios paklausos struktūra. Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos pusiausvyra. Ekonominės pusiausvyros formavimo veiksniai. Vartojimo ir taupymo funkcijos. Investicijų įtaka ekonominei pusiausvyrai. Taupymo paradoksas. Nedarbas. Jo priežastys ir pasekmės. Nedarbo kategorijos esmė. Nedarbo tipai ir natūralus nedarbo lygis. Ekonominės ir socialinės nedarbo pasekmės. Nedarbo mažinimo politika. Nedarbo lygio apskaičiavimas. Infliacija. Jos ryšys su nedarbu. Infliacijos mažinimo būdai. Infliacijos esmė. Infliacijos formos ir tempai. Infliacijos priežastys. Infliacija ir nedarbas. Filipso kreivė. Infliacijos mastų įvertinimas. Priemonės mažinančios infliaciją. Fiskalinė politika. Valstybinės fiskalinės politikos esmė. Fiskalinės politikos metodika. Fiskalinės politikos įgyvendinimo problemos. Pinigai ir bankai. Pinigų esmė, sistema. Pinigų funkcijos. Pinigų pasiūla ir paklausa. Pinigų pasiūlos kiekio nustatymas. Pinigų politikos reikšmė. Bankų atsiradimas, jų funkcijos ir vaidmuo. Bankų rūšys ir jų atliekamos operacijos. Bankų klasifikavimas: pagal teisinį statusą, pagal veiklos pobūdį. Centrinis bankas ir pinigų politika. Centrinis bankas ir jo funkcijos. Monetarinė politika, jos įgyvendinimo principai ir priemonės. Mokėjimų balansas. Mokėjimų balansai, jų ekonominis turinys. Atsiskaitymų balansas. Veiksniai, turintys įtakos mokėjimų balansui. Tarptautinė prekyba ir iždo politika. Tarptautinės prekybos struktūra. Tarptautinės prekybos nauda ir žala. Tarptautinė prekyba ir vyriausybės iždo politika. Užsienio prekybos suvaržymai. Tarptautinė valiutinė sistema. Tarptautiniai valiutiniai santykiai. Pasaulinė valiutinė sistema. Valiutos kurso reguliavimas. Valiutiniai kliringai. Uždaviniai. Banko mokėjimo kortelės. Klausimai – atsakymai. Skaityti daugiau
Makroekonomika (54)Pateikti makroekonomikos rodikliai. Apskaičiuoti: BNP (pajamų ir išlaidų metodu), BVP, GNP, NP, AP, DP, santaupas, grynąjį eksportą, bendrąsias privačias bendrąsias investicijas. 2. Šalies vartojamosios išlaidos sudarė 3200 mlrd. Lt, investicijos – 800 mlrd. Lt, vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti – 1000 mlrd. Lt, o kapitalo sunaudojimo apimtys – 500 mlrd. Lt. Šalies užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – deficitas siekė 2 % BVP. Pagal šiuos duomenis apskaičiuokite šalies BVP.3. Lentelėje pateikti duomenys apie BVP atitinkamų metų einamosiomis kainomis (nominalusis BVP) ir tų metų BVP defliatorius. Apskaičiuokite realųjį BVP (mlrd. Lt). 4. Užduotis nr. 5. Baikite pildyti lentelę, kurioje pateikti kai kurie duomenys (mlrd. Lt) apie uždarosios ekonomikos šalį. Planinės investicijos ir vyriausybės išlaidos yra pastovios ir atitinkamai lygios 15 mlrd. Lt ir 25 mlrd. Lt. Ribinis polinkis vartoti yra pastovus ir lygus 0,80. Kokiam esant BNP bus šalies ekonomikos pusiausvyra. 5. Koks yra ryšys tarp valstybės skolos ir biudžeto deficito? 6. Uždarosios ekonomikos, į kurią nesikiša vyriausybė, šalyje vartojimas nustatomas pagal lygius C = 40 + 0,75 BNP. Planinės investicijos yra pastovios ir lygios 20 mlrd. Lt. Kokiam esant BNP faktinės investicijos 10 mlrd. Lt. Viršys planines? Kokie yra ribiniai polinkiai vartoti ir taupyti? 7. Šalys, turinčios vienodą technologiją ir gyventojų skaičiaus didėjimo norma, gali turėti skirtingą BVP vienam gyventojui dydį. Paaiškinkite kodėl. 8. Šalys, turinčios vienodą technologiją ir gyventojų skaičiaus didėjimo norma, gali turėti skirtingą BVP vienam gyventojui dydį. Paaiškinkite kodėl. 9. Koks yra ryšys tarp agreguotos paklausos ir infliacijos normos? Paaiškinkite naudodami Philipso kreivę. Nubrėžkite agreguotos pasiūlos kreivę, kai duota Philipso kreivė. 10. Išvardinkite pagrindines nedarbo priežastis Lietuvoje ir pavaizduokite grafiškai nedarbą, kuris atsirado Lietuvoje padidinus minimalią mėnesinę algą. Skaityti daugiau
Makroekonomika (55)PowerPoint pristatymas. Įvadas. Pagrindiniai ekonominės sistemos sektoriai ir jų tarpusavio ryšiai. Prekių ir paslaugų, gamybos veiksnių bei pinigų srautai tarp dviejų ekonomikos sektorių. Šalies ekonominių pasiekimų įvertinimas. Bendrojo nacionalinio produkto apskaita. BNP skaičiavimas sumuojant galutinių prekių bei paslaugų kainas (gamybos metodas). BNP skaičiavimas sumuojant visas pinigines išlaidas. BNP skaičiavimas sumuojant visas pinigines pajamas. Nominalusis ir realusis BNP. Produkto kilmės vaidmuo BVP rodiklyje. Asmeninės ir disponuojamos pajamos. Ekonomikos augimas ir jos cikliškumas. Darbo jėga ir nedarbas. Tekamasis, Struktūrinis ir Ciklinis nedarbas. Nedarbo lygio įvertinimas ir visiškas užimtumas. Supaprastintas uždaros privačios ekonomikos modelis. Pagrindinės makroekonominės sąvokos. Supaprastintas privačios ekonomikos modelis. Vartojimo išlaidos C ir taupymas S. Vartojimą charakterizuojantys rodikliai. Taupymą charakterizuojantys rodikliai. Pusiausvyra Keinso teorijoje. Investicijų vaidmuo bendrojoje paklausoje. Vyriausybės Iždo politika. Mišri ekonomika. Vyriausybės išlaidų poveikis BNP. Mokesčių poveikis nacionaliniam produktui. Tiesioginiai, netiesioginiai ir grynieji mokesčiai. Bendrojo bei proporcinio mokesčio poveikis ekonomikai. Suminis Iždo politikos poveikis. Ekspansyvi ir varžanti fiskalinė politika. Iždo politikos priemonių taikymo ypatybės. Mokesčių panaudojimo ribos. Laffero (Laffer) kreivė. Savaiminių stabilizatorių poveikis. Fiskalinio reguliavimo sunkumai. Šalies monetarinė politika. Pinigai ir jų funkcijos. Bankų sistemos funkcijos. Pinigų paklausa. Pinigų pasiūla. Būtinieji ir pertekliniai rezervai. Pinigų multiplikatorius. Pinigų kūrimo procesas. Centrinio banko pinigų politikos įrankiai. Būtinųjų rezervų normos reguliavimas. Diskonto normos reguliavimas. Atviros rinkos operacijos. Infliacija ir jos įtaka ekonomikai. Infliacijos matavimas. Ekonominės ir socialinės infliacijos pasekmės. Numatytos infliacijos pasekmės. Netikėtos infliacijos pasekmės. Infliacijos priežastys. Bendrosios pasiūlos (kaštų) infliacija. Infliacija ir nedarbas. Vyriausybės infliacijos valdymo politika. Infliacijos reguliavimo priemonės. Antiinfliacinės politikos kaina. Atvira ekonomika. Tarptautinės prekybos veiksniai. Tarptautinės prekybos įtaka nacionaliniam produktui. Užsienio prekybos reguliavimas. Mokėjimų balansas. Valiutų kurso įtaka tarptautinei prekybai. Valiutos kurso režimai. Valiutos kurso kitimo poveikis. Skaityti daugiau
Makroekonomika (56)Gamybos apimties nustatymas. Nustatymo būdai. NBVP ir RBVP. Bendroji paklausa ir jos modeliai. Vartojimo paklausa. Autonominis vartojimas. Taupymas. Investicijos. Pusiausvyros nacionalinis produktas. Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiūlos požiūriu. YE kitimas. Multiplikatorius. Pusiausvyros nacionalinio produkto ir potencialaus nacionalinio produkto sąveika. Fiskalinė politika. Deficitinio biudžeto šaltiniai. Diskretinė fiskalinė politika. Užsienio prekybos poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui. Skaityti daugiau
Makroekonomika (57)Įvadas. Pagrindinės šiuolaikinės ekonomikos teorijos: keinsizmas ir monetarizmas. Nedarbas. Darbo rinka ir jos ištekliai. Vyriausybės poveikis nedarbo lygiui. Nedarbas ir makroekonominės jo pasekmės. Monetarinė politika, jos įgyvendinimo principai ir priemonės. Užduotis. Skaityti daugiau
Makroekonomika (58)Makroekonomikos samprata ir jos struktūra. Ūkio mechanizmo samprata. Paslaugos makroekonominiame procese. Makroekonominių procesų valdymas. Sisteminis požiūris į makroekonomiką. Makroekonominių procesų tyrimo metodai. Nacionalinis produktas ir jo skaičiavimas. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP). Nominalusis ir realusis BNP. NP skaičiavimo metodai. Kiti NP rodikliai. BNP kaip ekonominio išsivystymo bei gerovės bei jo problemiškumas (ribotumas). NP dinamika. NP dinamikos paklausos aspektas. Vartojimas ir jo funkcija. Ekonomikos pusiausvyros principai. Visuminė paklausa ir pusiausvyra mišrioje ekonomikoje. Pusiausvyros nacionalinio produkto kitimas ir multiplikatorius. Multiplikatorius keičiantis kainoms. Taupymo paradoksas (atvirkštinis multiplikatorius. NP dinamikos pasiūlos aspektas. Visuminės pasiūlos kitimas. Visuminės paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Recesijos (smukimo) ir infliacijos (kainų kilimo) tarpsniai. Infliacinio tarpsnio eliminavimas. Recesinis tarpsnio eliminavimas. Cikliniai svyravimai. Verslo ciklai ir jų samprata. Verslo ciklo stadijos. Akseleratoriaus samprata. Fiskalinė politika. Samprata. Fiskalinės politikos svertų logika. Fiskalinės politikos stabilizatoriai ir svertai. Biudžeto deficitas. Pinigai, bankai, monetarinė politika. Pinigų kilmė ir raida. Šiuolaikiniai pinigai ir jų kiekis. Čekių vaidmuo. Pinigų kiekio problema. Palūkanų norma ir pinigų paklausa. Bankų veiklos principai. Centrinis (Lietuvos) bankas. Centrinis (Lietuvos) bankas ir jo funkcijos. Monetarinė politika. Nedarbas ir infliacija. Stabilizavimo politika. Nedarbas. Visiško užimtumo problema. Nedarbo mažinimo kryptys (mechanizmai). Neoficialaus ir regioninio užimtumo problema. Regioninė nedarbo diferenciacija. Infliacija. Infliacijos mechanizmas. Infliacijos ir nedarbo sąveika (Filipso kreivė). Valstybės antiinfliacinė veikla. Stabilizavimo politika. Ekonomikos augimas. Augimo samprata. Augimo veiksniai. Ekonominio augimo gėrybės ir kaštai. Tarptautinė prekyba ir investicijos. Tarptautinės prekybos samprata. Pranašumai ir prieštaravimai. Tarptautinės investicijos. Skaityti daugiau
......