Šperos.lt > Ekonomika > Makroekonomika
Makroekonomika

(1244 darbai)

Makroekonomika (77)Nedarbas ir infliacija. Nedarbo mažinimo priemonės. Ekonominis augimas. Tarptautinė prekyba. Nacionalinio produkto sąvoka ir jo matavimas. Nacionalinių sąskaitų sistema. Namų ūkis. Įmonė (firma). Vyriausybės sektorius. Užsienio šalių subjektai. Bendrasis nacionalinis produktas. Bendras nacionalinis produktas kaip pajamų suma. Bendrasis nacionalinis produktas kaip išlaidų suma. Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla. Vartojimo ir taupymo veiksniai. Visuminė pasiūla. Visuminės pasiūlos kitimas priklauso nuo. Darbo našumo pasikeitimo. Cikliniai svyravimai. Verslo ciklai. Krizė (depresija). Pagyvėjimas. Pakilimas. Smukimas (recesija). Ciklinių svyravimų priežastys – visuminės paklausos pokyčiai. Fiskaline politika. Fiskalinės politikos apibendrinamieji rodikliai. Mokesčių sistemos tobulinimo kryptis. Biudžeto išlaidų politika. Pinigų kilmė. Pinigų funkcijos. Pinigų pasiūla. Bankų atsiradimas, esmė. Bankų funkcijos. Bankų rūšys. Centrinis bankas ir jo funkcijos. Monetarinės politikos tikslai ir turinys. Nedarbas. Nedarbo lygis. Valiutų kursų rėžimai. Aukso standartas. Mokėjimų balanso reguliavimas esant aukso standartui. Aukso standarto sistemai būdingi šie pranašumai. Aukso standarto sistemai būdingi trūkumai. Fiksuoti valiutų kursai. Dolerio standartas. Plaukiojantieji valiutų kursai. Fiksuotų ir plaukiojančių valiutų kursų. Naudojimo pranašumai ir trūkumai. Skaityti daugiau
Makroekonomika (78)I variantas. Pagal žemiau pateiktus Z šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuokite: bendrąjį vidaus produktą, grynąjį vidaus produktą, bendrąjį nacionalinį produktą, nacionalines pajamas. Lentelėje pateikti X šalies kainų indeksai: baikite pildyti lentelę; pavaizduokite grafiškai infliacijos tempų kitimą X šalyje. Lentelėje pateikti X šalies darbo jėgos rinkos 2003 – 2007 metais duomenys. Baikite pildyti lentelę. Grafiškai pavaizduokite nedarbo, užimtumo ir aktyvumo kitimą X šalyje 2003 – 2007 metais. Pateikti duomenys (mln. Lt) apie uždaros mišrios ekonomikos šalį. Planuotos (autonominės) investicijos ir vyriausybės pirkimai yra pastovūs ir atitinkamai lygūs 15 mln. Lt ir 25 mln. Lt. Ribinis polinkis vartoti yra pastovus ir lygus 0,80. X šalies nacionalinis biudžetas yra subalansuotas, t.y. vyriausybės išlaidos lygios surenkamų mokesčių sumai. Užpildyti lentelę. Užrašyti vartojimo ir taupymo lygtis; nubrėžti vartojimo ir taupymo tieses, paaiškinti jų tarpusavio ryšį. Rasti pusiausvyros bendrąjį vidaus produktą, kai ekonomika yra mišri ir uždara. Pavaizduoti grafiškai pusiausvyrą, kai ekonomika yra uždara mišri. Rasti vyriausybės išlaidų multiplikatorių ir paaiškinti multiplikavimo efektą. Jei vyriausybės pirkimai padidėja 2,5 mln. Lt, tai kaip irk kiek pasikeis pusiausvyros bendrasis vidaus produktas (paaiškinti ir pavaizduoti grafiškai pasikeitimą). Lentelėje pateikta komercinio banko balansinė ataskaita. Privalomųjų atsargų (rezervų) norma 6,0 procentai. Apskaičiuoti komercinio banko perteklines atsargas (rezervus). Už kokią sumą pinigų komercinis bankas gali suteikti naujų paslaugų? Kiek gali padidėti pinigų pasiūla, jei komercinis bankas paskolins savo perteklines atsargas? Lentelėje pateikta realaus bendrojo vidaus produkto apimtis 2000-2007 metų laikotarpiu A, B ir C šalyse. Rasti metinį gamybos augimo tempą (proc.) kiekvienoje šalyje ir pavaizduoti jį grafiškai. Kiek procentų pakito gamyba kiekvienoje šalyje per visą duotą laikotarpį? Kurios šalies ekonomika vystosi sparčiausiai? Kodėl? Skaityti daugiau
Makroekonomika (79)Makroekonomikos tyrimo objektas. Makroekonominių tyrimų ypatumai, lyginant su mikroekonominiais tyrimais. Makroekonomikos vieta ekonominių mokslų sistemoje. Ekonomikos (ekonominio) proceso samprata ir jos struktūra. Ūkio mechanizmas. Ekonominis skaičiavimas. Socialinės-ekonominės sistemos samprata ir jos pagrindinės charakteristikos. Sistemos struktūra horizontalėje ir vertikalėje. Sistemos vystymosi vidiniai šaltiniai. Sisteminis požiūris į makroekonomiką. Anstatinių, ekonominių ir techniniu-organizacinių santykių bei gamybinių jėgų samprata ir jų sąveika. Visuomeninės ekonominės (ūkio) sistemos istorinė raida. Paslauga kaip makroekonomikos objektas. Valdymas kaip ekonominis procesas, jo pagrindiniai svertai makroekonominėje sistemoje. Makroekonomikos tyrimo metodai. Loginio (abstraktaus) ir empirinio (eksperimentinio) metodų sąveika. Modeliavimas kaip pažinimo metodas makroekonomikoje. Loginio ir istorinio požiūrių vieningumas. Makroekonominių procesų tyrimo (pažinimo) eiliškumas. Kokybinė ir kiekybinė analizė, jos vieningumas. Dėsningumo samprata makroekonominiuose procesuose, objektyvaus ir subjektyvaus samprata. BNP samprata ir jo skaičiavimas išlaidomis. Ekonominių gėrybių pirkimo išlaidų grupės. Visuminės išlaidos. Nacionalinio produkto samprata. Bendrasis nacionalinis produktas. Baigtinis ir tarpinis produktas. Kartotinių skaičiavimų problema bei šių skaičiavimų eliminavimas. Nominalusis ir realusis BVP. Faktinės ir sugretinamos kainos. Kainų indeksas. BNP skaičiavimas išlaidomis. Ekonominių gėrybių pirkimo išlaidų grupės. Visuminės išlaidos. BNP skaičiavimas pajamomis. Pagrindinių gamybos veiksnių savininkų pajamų elementai. Pagrindiniai BNP rodikliai (BVP, GNP, NP, asmeninės ir disponuojamos pajamos). BNP kaip ekonominio išsivystymo bei materialinės gerovės rodiklis ir jo ribotumas. Nacionalinio produkto dinamikos paklausos aspektas. D. Keinso ir klasikinės teorijos požiūriai į rinkos ekonomiką. Visuminės paklausos struktūra. Vartojimas ir jo funkcija. Vidutinis ir ribinis polinkis vartoti. Ekonomikos pusiausvyros sąlygos. Pusiausvyros nacionalinis produktas. Visuminė paklausa mišrioje ekonomikoje. Pusiausvyros nacionalinio produkto kitimas. Multiplikatorius ir taupymo paradoksas (atvirkštinis multiplikatorius). Nacionalinio produkto dinamikos pasiūlos aspektas. Visuminė pasiūla trumpą ir ilgą laiko tarpą. Visuminės paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Recesijos tarpsnis bei jo eliminavimas. Verslo ciklo samprata ir ciklų rūšys. Ciklo stadijos (fazės) ir skirtingi požiūriai į jų priežastis. Verslo ciklo indikatoriai. Visuminės paklausos pokyčiai ir vartojimo išlaidų kitimo veiksniai. Investicijų vaidmuo visuminės paklausos formavimosi procese. Investicijų kitimas ir jo priežastys. Akseleratoriaus samprata ir jo veikimo principai. Fiskalinės politikos samprata. Fiskalinė politika ir valstybės biudžeto balansas. Iždo vekseliai ir vyriausybės obligacijos. Fiskalinės politikos mechanizmai. Ilgalaikio recesinio tarpsnio mažinimas. Ilgalaikio infliacinio tarpsnio mažinimas. Fiskalinės politikos priemonės: stabilizatoriai ir tikslinio naudojimo svertai. Biudžeto deficitas ir vyriausybės skola. Pinigų samprata, istorinė raida ir funkcijos. Čekiai ir jų vaidmuo šiuolaikinių pinigų sistemoje. Pinigai siaurąją ir plačiąją prasme. Pusiau pinigai ir pinigų pakaitalai. Pinigų kiekio problema. Pinigų pasiūla ir paklausa. Palūkanų normos įtaka pinigų paklausai. Bankai ir jų veiklos principai. Dalinio rezervo samprata. Lietuvos (centrinis) bankas ir jo funkcijos. Pinigų pasiūlos reguliavimo svertai bei jų sąveika. Diskonto norma. Monetarinės politikos turinys; ekspansinė ir restrikcinė monetarinė politika. Pinigų rinkos (pasiūlos ir paklausos) pusiausvyros susidarymo mechanizmas. Realizavimo lago vaidmuo monetarinėje politikoje. Nedarbo lygio ir struktūros samprata. Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo mažinimo mechanizmai. Sąryšis tarp nedarbo ir infliacijos - Filipso kreivė. Infliacijos samprata, priežastys ir jos tipai. Infliacijos mechanizmas. Antiinfliacinės politikos turinys ir jos svertai. Stabilizavimo politikos samprata. Keinsistinis ir monetaristinis požiūriai į ūkio stabilizavimą. Ekonomikos augimo samprata ir rodikliai. Ekonomikos augimo veiksniai. Ribinis kapitalo efektyvumas. Ekonomikos augimo gėrybės (rezultatai) ir kaštai (praradimai). Tarptautinė prekyba: jos samprata, pranašumai ir prieštaravimai. Pasaulinis ūkis. Tarptautinio darbo pasidalijimo objektyvumas. Valstybinė užsienio prekybos politika. Protekcionizmas ir jo mechanizmai. Tarptautinės investicijos ir jų formos. Nacionalinių ūkių skirtingo socialinio-ekonominio išsivystymo lygio problema. Skaityti daugiau
Makroekonomika (8)Valstybinio ekonomikos reguliavimo būtinybė. Sąžiningos konkurencijos tarp ūkio subjektų užtikrinimas. Pozityvūs ir negatyvūs išorės efektai. Informacijos apie prekes nepakankamumas. Liberalusis požiūris ekonomikos reguliavime. Teisinis-administracinis ekonomikos reguliavimas. Valstybės biudžeto (VB) esmė ir jo formavimo procedūros. Valstybės pajamos. Valstybės išlaidos (asignavimai). Biudžeto subalansuotumo samprata. Valstybės skola ir jos grąžinimo būdai. Kredito reitingai. Fiskalinės politikos esmė. Mokesčių politikos esmė. Mokesčių našta. Lafero kreivė. Istorinė pinigų raida. Pinigų rinka. Pinigų funkcijos. Pinigų funkcijos. Bankų sistema. Komerciniai bankai.Pinigų multiplikatorius. Centrinis bankas ir jo funkcijos. Monetarinė politika ir jos priemonės. Netradicinės MP priemonės. Diskonto norma. Atvirosios rinkos operacijos (ARO). Euras ir jo įvedimo galimybės Lietuvoje. Komercinių bankų privalomųjų rezervų norma. Tarptautiniai ekonominiai santykiai (prekyba). Tarptautinės prekybos pagrindas. Tarptautinės politikos formos. Makroekonomikos objektas. Ekonominių sistemų tipai. Ekonomikos sektoriai. Uždarosios ekonomikos modelis. Atvirosios ekonomikos modelis. Nacionalinių sąskaitų sistema. Galutinis ir tarpinis produktas. Nominalusis ir realusis BVP. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksas. Statybos kainų indeksai. Žemės ūkio kainų indeksai. BVP skaičiavimo metodai. Veiklos neįtrauktos į BVP sudėtį. Grynosios vidaus pajamos. Asmeninės pajamos. Grynosios asmeninės pajamos. Ekonominės raidos ciklas. Gyventojų nedarbo, užimtumo ir aktyvumo rodikliai. Nedarbo tipai. Nedarbo ir užimtumo politika. Infliacija. Infliacijos priežastys. Infl ir nedarbo ryšys. Filipso kreivė. Antiinfliacinės politikos priemonės. Skaityti daugiau
Makroekonomika (80)13 testų ir uždavinių su atsakymais. Įvadas į makroekonomiką. Nacionalinis produktas ir pajamos. Įvadas į visuminę pasiūlą ir paklausą. Vartojimas ir taupymas. Investicijos. Valstybės sektorius. Biudžeto deficitas ir valstybės skola. Atvira ekonomika. Pinigų politika. Verslo ciklai. Nedarbas. Infliacija. Ekonomikos augimas. Skaityti daugiau
Makroekonomika (81)Makroekonomika ir pagrindinės jos problemos. Makroekonomikos objektas. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai. Makroekonomikos pagrindiniai tikslai. Makroekonomika ir ekonominė politika. Ekonomikos prognozavimas. Nacionalinių pajamų apskaita. Ekonomikos sistemos pagrindiniai elementai ir jų tarpusavio ryšiai. Bendrasis vidaus produktas ir bendrasis nacionalinis produktas. Kainų lygio poveikis bendrojo vidaus produkto apimčiai. Bendrojo vidaus produkto nustatymo būdai. Gamybos metodas. Srautai ir fondai. Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai. Grynoji ekonominė gerovė. Bendroji paklausa ir bendroji pasiūla. Bendroji paklausa ir jos struktūra pagrindiniuose makroekonomikos modeliuose. Bendrosios paklausos kreivė. Pusiausvyros nacionalinis produktas: paklausos aspektas. Bendroji makroekonomikos pusiausvyra pasiekiama. Pusiausvyros nacionalinio produkto kitimas. Multiplikatorius. Potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinio produkto sąveika: nuosmukio ir infliacijos tarpsniai. Taupymo paradoksas. Fiskalinė politika. Valstybės pajamos ir išlaidos. Mokesčių sistema. Lafero kreivė. Vyriausybės sektoriaus poveikis vartojimo išlaidoms ir taupymui. Nediskretinė fiskalinė politika. Visiško užimtumo biudžetas – fiskalinės politikos įvertinimo kriterijus. Fiskalinės politikos įgyvendinimo problemos. Užsienio prekybos poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui. Skaityti daugiau
Makroekonomika (82)Savarankiškas namų darbas IV variantas. I užduotis: Pagal žemiau pateiktus X šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuokite: bendrąjį vidaus produktą, grynąjį vidaus produktą, asmenines pajamas. 2 užduotis. Pateikti X šalies darbo jėgos rinkos 2001 – 2005 metų duomenys, baigti pildyti lentelę ir grafiškai pavaizduoti nedarbo, užimtumo ir aktyvumo kitimą 2001-2005 metais. 3 užduotis. Baigti pildyti lentelę ir grafiškai pavaizduoti vartojimo ir taupymo tiesės, pusiausvyra, kai ekonomika uždara mišri. 4 užduotis. Pateikti realaus bendrojo vidaus produkto apimtis ( mln. Lt ) A, B ir C šalyse. Raskite metinį gamybos augimo tempą kiekvienoje šalyje ir pavaizduokite grafiškai. 5 užduotis. Pateikti X šalies infliacijos tempai 2000-2007 metais. X šalyse (%). Baigti pildyti lentelę ir pavaizduoti grafiškai infliacijos augimo tempą. 6 užduotis. Pateikta komercinio banko balansinė ataskaita (mln. Lt). Apskaičiuoti banko perteklines atsargas/rezervus; už kokią sumą pinigų komercinis bankas gali suteikti naujų paskolų; kiek gali padidėti pinigų pasiūla, jei komercinis bankas paskolins savo perteklines atsargas. Skaityti daugiau
Makroekonomika (84)Excel byla. Kas yra grynasis eksportas? Grynojo eksporto dinamika Lietuvoje ir Islandijoje 2000-2007 metais? Apskaičiuoti BVP faktinėmis ir bazinėmis kainomis? Apskaičiuoti BVP kainų defliatorių, pavaizduoti nominalų ir realų metinį gamybos augimo lygi šalyje. Grynoji ekonominė gerovė, ką ji apima? Socialinė gerovė. Apskaičiuoti BVP pajamų ir išlaidų metodu. Apskaičiuoti investicijas, eksportą ir GNP. Apskaičiuoti vartojimo ir visumines išlaidas, faktines investicijas, atsargų pokytį bei gamybos apimties kitimą. Parašyti vartojimo ir taupymo lygtis. Vartojimo ir taupymo funkcijų ryšys. Planuotų investicijų poveikis BVP. Skaityti daugiau
Makroekonomika (85)Makroekonomikos objektas. Makroekonomika nagrinėja. Makreokonomika. Makroekonomikos tikslai. Makroekon. instrumentai (priemonės). Fiskalinė politika. Monetarinė politika. Tarptautinės ekonom. politikos priemonės. Pajamų politika. Visuminė pasiūla ir visuminė paklausa. Visuminė pasiūla. Visuminė paklausa. BNP ir BVP. BVP ir BNP palyginimas. BVP skaičiavimas gamybos(pridėtinės vertės) metodu. BVP skaičiavimas išlaidų metodu. BVP pajamų metodu. BVP nominalus, realus, defliatorius. Vartojimas, taupymas investicijos. Visuminė pasiūla ir paklausa, multiplikatorius. Multiplikatorius, fiskalinė politika ir tarptautinė prekyba. Verslo ciklas. Pinigai ir bankai. Centrinis bankas ir jo vaidmuo. Infliacija ir jos poveikis ekonomikai nedarbas. Fiskalinė politika. Tarptautinė prekyba. Tarptautiniai valiutiniai sąntykiai Skaityti daugiau
Makroekonomika (86)2 variantas. 1 tema: Nacionalinis produktas. 1 užduotis. Įmonė gamina tik vieną produktą. Lentelėje pateikti penkerių veiklos metų gamybos ir kainų duomenys. Apskaičiuokite kainų indeksą ( baziniai yra dveji metai), nominalųjį ir realųjį BVP. 2 užduotis. Šalies vartojamosios išlaidos sudaro 70% , o investicijos – 15% BVP. Vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti sudaro 4,2 mlrd.Lt, eksportas – 8,1 mlrd.Lt, importas – 9,3 mlrd.Lt, o transferiniai mokėjimai siekia 3,3 mlrd.Lt. pagal šiuos duomenis apskaičiuokite šalies BVP. Apskaičiuoti šalies BVP. 3 užduotis. Pagal toliau pateiktus šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuokite bendrąjį ir grynąjį nacionalinį produktą bei asmenines pajamas. 4 užduotis. Įmonė gamina tik vieną produktą. Lentelėje pateikti penkerių veiklos metų gamybos apimties ir nominaliojo BVP duomenys. Apskaičiuokite produkto kainą, kainų indeksą ir realųjį BVP (baziniai yra ketverieji metai). 5 užduotis. Ar reikia išvengti kartotino prekių ir paslaugų apskaičiavimo nustatant BVP? Kodėl? Kaip tai atliekama? 6 užduotis. Grafike pavaizduokite trumpo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreives bei paaiškinkite skirtumus. 2 tema: Visuminė paklausa ir pasiūla. 1 užduotis. Gandai apie galimus atleidimus iš darbo sujaudino visuomenę, dėl to smarkiai sumažėjo vartojamosios išlaidos, žmonės ėmė taupyti "juodai dienai". Visuminės paklausos ir pasiūlos modeliu pagrįskite, kaip šis dalykas paveiks realųjį bendrąjį vidaus produktą ir kainų lygį. 2 užduotis. Remdamiesi visuomenės paklausos ir pasiūlos kreivėmis paaiškinkite, kaip atsiranda kaštų sukelta infliacija. 4 tema: Nedarbas. 2 užduotis.Pagal pateiktus duomenis apskaičiuokite darbo jėgos dydį, nedarbo ir užimtumo lygius. Gyventojų skaičius šalyse – 5000 tūkstančiai žmonių; asmenys, neturintys 16 metų, - 1000 tūkstančiai žmonių; asmenys, esantys specialiose įstaigose (praradę darbingumą), - 200 tūkstančiai žmonių; darbingi, bet darbo neieškantys asmenys,- 500 tūkstančiai žmonių; pensininkai – 1000 tūkstančiai žmonių; asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną, - 100 tūkst. žmonių; bedarbiai – 230 tūkst. žmonių. 3 užduotis. Kokiu atveju nedarbą galima laikyti socialiai naudingu? 4 užduotis. "Politikai gali laikinai sumažinti natūralųjį nedarbo lygį, vykdydami skatinančiąją monetarinę politiką." Ar sutinkate su tokiu teiginiu ? 5 tema: Palūkanos. 1 užduotis. Apskaičiuoti, kuriam laikui reikia investuoti 4000 Lt sumą, kad gautumėte 7000 Lt sumą, kai paprastųjų palūkanų norma yra 15 procentų. 2 užduotis.Jūs galite savo išradimą parduoti arba įgyvendinti. Parduodamas iš karto gautumėte 500 000 Lt. Įgyvendindamas išradimą, jūs kas pusmetį 3 metus gautumėte po 100 000 Lt. pajamų. Kuris variantas naudingesnis, jei palūkanų norma lygi 8 procentai? Skaityti daugiau
Makroekonomika (87)Pagal pateiktus X šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuokite: a) bendrąjį vidaus produktą; b) Grynąjį vidaus produktą; c) asmenines pajamas. Duoti X šalies darbo jėgos rinkos 2002 – 2006 metais duomenys: a) baikite pildyti lentelę; b) grafiškai pavaizduokite nedarbo ir užimtumo kitimą X šalyje 2002 – 2006 metais. Lentelėje pateikti duomenys (mln. Lt.) apie uždaros mišrios ekonomikos šalį. Planinės (autonominės) investicijos ir vyriausybės pirkimai yra pastovūs ir atitinkamai lygūs 60 mln. Lt ir 80 mln. Lt. Ribinis polinkis vartoti yra pastovus ir lygus 0,25. Šios šalies nacionalinis biudžetas yra subalansuotas, t.y. vyriausybės išlaidos lygios surenkamu mokesčių sumai: a) Užpildykite lentelę; b) užrašykite vartojimo ir taupymo lygtis; nubrėžkite vartojimo ir taupymo tieses paaiškinkite jų tarpusavio ryšį; c) raskite pusiausvyros bendrąjį vidaus produktą, kai ekonomika yra mišri ir uždara; d) Grafiškai pavaizduokite pusiausvyrą kai ekonomika uždara mišri: raskite vyriausybės išlaidų multiplikatorių ir paaiškinkite multiplikavimo efektą; e) jei vyriausybės pirkimai padidėja 24,5 mln. Lt, tai kaip ir kiek pasikeis pusiausvyros bendrasis vidaus produktas (paaiškinkite). 4 lentelėje pateikta realaus bendrojo vidaus produkto apimtis 1997 – 2004 metų laikotarpiu A, B ir C šalyse: a) raskite metinį gamybos augimo tempą (proc.) kiekvienoje šalyje pavaizduokite ji grafiškai; b) kiek procentu pakito gamyba kiekvienoje šalyje per visą duotą laikotarpį? Kurios šalies ekonomika vystosi sparčiau? Kodėl? 5 lentelėje pateikti infliacijos tempai 2000-2007 metais X šalyje. Baikite pildyti lentelę. Lentelėje pateikta komercinio banko balansinė ataskaita. Privalomųjų atsargų (rezervų) norma 3,5 procento. Apskaičiuokite komercinio banko perteklines atsargas. Už kokią sumą pinigų komercinis bankas gali suteikti naujų paskolų? Kiek gali padidėti pinigų pasiūla, jei komercinis bankas paskolins savo perteklines atsargas? Skaityti daugiau
Makroekonomika (88)Pagal žemiau pateiktus šalies ekonomikos rodiklius, apskaičiuokite bendrąjį nacionalinį produktą. Pajamų ir išlaidų būdais, grynąjį nacionalinį produktą, nacionalines pajamas, asmenines bei disponuojamas pajamas, mlrd. Lt. Hipotetinės ekonomikos gamybą apibūdina lentelėje pateikti duomenys. Apskaičiuokite ir aptarkite. Vartojimo prekių kainų indeksą. Bendrojo vidaus produkto defliatorių. Išvada. Taupymo funkcija apibūdinama lygtimi S=-50+0,15×Y, o privačios investicijos sudaro 5 mln. Lt. Atlikite šias užduotis: A) apskaičiuokite pusiausvyros nacionalinio produkto apimtį uždaroje privačioje ekonomikoje. B) investicijos pasikeitė ir sudaro 10 mln. Lt. Raskite naują pusiausvyros produktą ir apskaičiuokite investicijų multiplikatorių. C) papildykite ekonomikos modelį vyriausybės sektoriumi. Vyriausybės išlaidos yra 10 mln. Lt. Vyriausybės pajamos, gaunamos iš mokesčių, yra 10 mln. Lt. Apskaičiuokite naują pusiausvyros produktą, jei investicijos yra pradinio lygio: I=5 mln. Lt. Paaiškinkite pusiausvyros produkto pasikeitimą lyginant su a punktu. D) tarkime, kad įvesta proporcingų mokesčių sistema, kurią apibūdina grynųjų mokesčių funkcija NT=0,35×Y. Kitos išlaidos išlieka tokios pačios kaip c punkte. Apskaičiuokite naują pusiausvyros produktą ir, lygindami jį su a punkte paskaičiuotu pusiausvyros produktu, paaiškinkite tokio pasikeitimo priežastis. E) d punkte pateiktą modelį papildykite užsienio sektoriumi, tardami, kad eksportas yra autonominis ir sudaro 5 mln. Lt, o importą apibūdina funkcija Z=0,2×Y. Apskaičiuokite naują pusiausvyros produktą ir multiplikatoriaus koeficientą atviroje ekonomikoje. Kiek ir kaip pasikeis pusiausvyros produktas, jei importas sumažės 5 mlrd. Lt. F) visas situacijas pavaizduokite grafike. Išvada. Skaityti daugiau
Makroekonomika (89)3 uždaviniai. Namų darbas 2; 5 variantas. 1. Monetarinė politika. Uždarosios ekonomikos, į kurią nesikiša vyriausybė, šalies pinigų paklausą rodo lygtis MD=400-20×r, o pasiūla lygi 280 mlrd. Lt. Žinoma, kad palūkanų normos sumažėjimas 1 proc. padidina visumines išlaidas 5 mlrd. Lt, o ribinis polinkis vartoti yra 0,8. Ekonomikoje – nuosmukio fazė, BNP atotrūkis siekia 20 mlrd. Lt. Kiek šalies centrinis bankas turi padidinti pinigų pasiūlą, kad panaikintų NBP atotrūkį? (r – reiškiamas proc., o I – mlrd. Lt). 2. IS-LM modelis uždaroje ekonomikoje. Šalies ekonomiką apibūdina šie prekių ir pinigų rinkų duomenys: ; ; ; MS = 150; P = 1. Atlikite šias užduotis: 1) Parašykite IS ir LM lygtis ir nubrėžkite IS ir LM kreives. 2) Nustatykite IS-LM modelio pusiausvyros būseną. 3. Makroekonomikos bendroji pusiausvyra. Ar galima teigti, kad klasikinio modelio atveju, vykdant skatinančiąją monetarinę politiką (pvz., padidinus nominaliąją pinigų pasiūlą): 1) ekvivalenčiai padidėja procentinis nominalusis darbo užmokestis; 2) ekvivalenčiai padidėja procentinis kainų lygis; 3) nepakinta realioji pinigų pasiūla; 4) pakinta palūkanų norma; 5) sumažėja bendrojo vidaus produkto apimtis; 6) nepakinta užimtumo lygis; 7) nepakinta realusis darbo užmokestis; 8) makroekonomikos paklausos tiesė pasislenka aukštyn. Skaityti daugiau
Makroekonomika (9)Makroekonomikos samprata, palyginimas su mikroekonomika, makroekonomikos mokslo raida. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai, BVP ir BNP skirtumai. Bendroji paklausa (AD), ją lemiantys veiksniai. Bendroji pasiūla (AS), jos kitimo veiksniai. AD ir AS pusiausvyra ir jos kitimas. Makroekonominė pajamų ir produktų apytaka bei ekonomikos pusiausvyra uždaroje ir privačioje ekonomikoje, jos kitimas, išlaidų multiplikatorius, taupymo paradoksas. Makroekonominė pajamų ir produktų apytaka bei ekonomikos pusiausvyra atviroje privačioje ekonomikoje. Nuosmukio ir infliacijos tarpsniai. Vyriausybės pajamų ir išlaidų šaltiniai, valstybės biudžetas. Valstybės biudžeto įtaka ekonomikos pusiausvyrai. Pajamų multiplikatorius. Diskretinė ir savaiminė fiskalinė politika. Valstybės biudžeto subalansavimo problema, valstybės skola. Pinigų esmė ir funkcijos. Pinigų istorinė raida. Pinigų paklausa ir pasiūla. Privalomieji rezervai ir komercinių bankų galimybės keisti pinigų pasiūla, pinigų multiplikatorius. Monetarinės politikos esmė, uždaviniai ir priemonės. Monetarinės politikos privalumai ir trūkumai. Pusiausvyra prekių rinkoje (IS kreivė). Pusiausvyra pinigų rinkoje (LM kreivė). Bendra pusiausvyra prekių ir pinigų rinkose (IS – LM modelis). Fiskalinės ir monetarinės politikos įtaka prekių ir pinigų rinkoms. Nedarbas, jo rūšys ir priežastys. Nedarbo lygio rodikliai. Nedarbo ekonominiai ir socialiniai kaštai. Okun‘o dėsnis. Skaityti daugiau
Makroekonomika (90)Makroekonomikos objektas, pagrindiniai tikslai. Nacionalinio produkto samprata ir rodikliai. BNP, BVP skaičiavimo metodai. Nominalus ir realus BNP, BVP. Visuminė paklausa ir pasiūla. Jų veiksniai. Visuminė paklausos struktūra. Polinkio vartoti ir taupyti rodikliai bei veiksniai. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo kitimas. Verslo ciklo samprata, rūšys ir stadijos. Ciklinių svyravimų priežastys. Fiskalinės politikos esmė, tikslai priemonės. Valstybės biudžeto balansas, deficitas, valstybės skola. Mokesčių vaidmuo fiskalinėje politikoje. Pinigų samprata, funkcijos. Šiuolaikiniai pinigai. Pinigų kiekis, pasiūla ir paklausa. Centrinio banko funkcijos ir pinigų kiekio reguliavimo priemonės. Pinigų [monetarinės] politikos tikslai ir priemonės. Nedarbo samprata, rodikliai ir mažinimo priemonės. Infliacijos samprata, priežastys ir tipai. Antiinfliacinės politikos priemonės. Ūkio stabilizavimo politikos samprata. Keinsistinis ir monetaristinis požiūriai į ūkio stabilizavimą. Ekonomikos augimo esmė, veiksniai, pasekmės. Tarptautinės prekybos prielaidos, pranašumai ir prieštaravimai. Tarptautinės prekybos politikos kryptys ir mechanizmai. Tarptautinės investicijos, jų formos ir pritraukimo sąlygos. Valiutos kursas, jo rūšys ir sistemos. Tarptautinio kredito principai, funkcijos ir formos. Skaityti daugiau
Makroekonomika (91)Makroekonomikos egzamino klausimai ir atsakymai. Makroekonomikos objektas. Pagrindiniai ekonomikos tikslai. Nacionalinio produkto samprata ir rodikliai. Nacionalinio produkto [BNP, BVP] skaičiavimo metodai. Nominalus, realus BNP. Faktinės ir sugretinamos kainos. Kainų indeksai. BNP skaičiavimas išlaidomis. BNP skaičiavimas pajamomis. Visuomeninė paklausa ir pasiūla, jų veiksniai. Visuomeninės paklausos struktūra. Polinkio vartoti ir taupyti rodikliai ir veiksniai. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo kitimas. Recesijos tarpsnis, jo atsiradimo priežastys ir eliminavimas. Infliacijos tarpsnis, jo atsiradimo priežastys ir eliminavimas. Verslo ciklo samprata, rūšys ir stadijos. Ciklinių svyravimų priežastys. Fiskalinės politikos esmė, tikslai ir priemonės. Valstybės biudžeto balansas, deficitas , valstybės skola. Mokesčių vaidmuo fiskalinėje politikoje. Pinigų samprata, funkcijos. Šiuolaikiniai pinigai. Pinigų kiekis, pasiūla, paklausa. Centrinio banko funkcijos, pinigų kiekio reguliavimo priemonės. Pinigų monetarinės politikos tikslai ir priemonė. Nedarbo samprata, rodikliai ir mažinimo priemonės. Infliacijos samprata, priežastys ir tipai. Antiinfliacinės politikos principai. Sąryšis tarp nedarbo ir infliacijos – Filipso kreivė. Ūkio stabilizavimo politikos samprata. Keinsistinis ir monitaristinis požiūriai. Ekonomikos augimo esmė, veiksniai ir pasekmės. Tarptautinės prekybos prielaidos, pranašumai ir prieštaravimai. Tarptautinės prekybos politikos kryptys ir mechanizmai. Tarptautinės investicijos, jų forma ir pritraukimas. Valiutos kursas, jo rūšys ir sistemos. Skaityti daugiau
Makroekonomika (92)7 variantas. Nacionalinių pajamų skaičiavimas. Pagal žemiau pateiktus šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuokite bendrąjį nacionalinį produktą pajamų ir išlaidų būdais, grynąjį nacionalinį produktą, nacionalines pajamas, asmenines bei disponuojamas pajamas, mlrd. Lt. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. Lentelėje pateikti duomenys apie BVP atitinkamų metų einamosiomis kainomis (nominalusis BVP) ir tų metų BVP defliatorius. Apskaičiuokite realųjį BVP (mlrd. dol.). Pavaizduokite NBVP ir RBVP kitimą grafike. Pusiausvyros nacionalinis produktas: paklausos aspektas. Vartojimo funkcija apibūdinama lygtimi C=60+0,75×Y, o privačios investicijos sudaro 10 mln. Lt. Atlikite šias užduotis: apskaičiuokite pusiausvyros nacionalinio produkto apimtį uždaroje privačioje ekonomikoje; investicijos pasikeitė ir sudaro 20 mln. Lt. Raskite naują pusiausvyros produktą ir apskaičiuokite investicijų multiplikatorių; papildykite ekonomikos modelį vyriausybės sektoriumi. Vyriausybės išlaidos yra 20 mln. Lt. Vyriausybės pajamos, gaunamos iš mokesčių, yra 20 mln. Lt. Apskaičiuokite naują pusiausvyros produktą, jei investicijos yra pradinio lygio: I=10 mln. Lt. Paaiškinkite pusiausvyros produkto pasikeitimą lyginant su a punktu; tarkime, kad įvesta proporcingų mokesčių sistema, kurią apibūdina grynųjų mokesčių funkcija NT=0,25×Y. Kitos išlaidos išlieka tokios pačios kaip c punkte. Apskaičiuokite naują pusiausvyros produktą ir, lygindami jį su a punkte paskaičiuotu pusiausvyros produktu, paaiškinkite tokio pasikeitimo priežastis; d punkte pateiktą modelį papildykite užsienio sektoriumi, tardami, kad eksportas yra autonominis ir sudaro 10 mln. Lt, o importą apibūdina funkcija Z=0,2×(Y-NT). Apskaičiuokite naują pusiausvyros produktą ir multiplikatoriaus koeficientą atviroje ekonomikoje. Kiek ir kaip pasikeis pusiausvyros produktas, jei importas padidės 15 mln. Lt. Nacionalinių pajamų skaičiavimas. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. Pusiausvyros nacionalinis produktas: paklausos aspektas. Skaityti daugiau
Makroekonomika (93)7 variantas. Monetarinė politika. IS-LM modelis uždaroje ekonomikoje. Monetarinė politika. IS_LM modelis uždaroje ekonomikoje. Rasti: LM kreivės lygtį ir pavaizduoti ją grafiškai. Paskaičiuoti: pusiausvyros realųjį bendrąjį vidaus produktą ir palūkanų normą. Skaityti daugiau
Makroekonomika: miškininkystėĮvadas. Miškininkystė. Bendrasis vidaus produktas (BVP). Nominalusis ir realusis BVP ir BVP defliatorius. Pagrindiniai 2003-2007 metų metiniai ekonominiai rodikliai. Įmonių steigimosi pokytis. Išvados. Skaityti daugiau
Makroekonomikos būklė ir prognozėsPastarųjų metų Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių ekonomika. Pramonės šakų analizė. Bendro vidaus produkto analizė. Nedarbas. Investicijos. Darbo užmokestis. Tendencijos. Prognozės. Skaityti daugiau
......